Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

N.Rekašiūtės augintinis stipriai sunegalavo: moteris įtaria, kad šunys nuodijami

Fotografė Neringa Rekašiūtė įtaria, kad Vilniaus Naujamiesčio rajone kartojasi prieš kelis metus viešumoje daug dėmesio sulaukęs incidentas – nuodijami šunys. Ketvirtadienį, pastebėjusi keistą augintinio elgesį, moteris nieko nelaukusi nuvežė jį į veterinarijos kliniką. Netrukus pasidalijusi jos šuniui nutikusia istorija, moteris sulaukė žinučių – sekėjai papasakojo apie jų augintinių jaučiamus tokius pačius simptomus. Tai, anot Neringos, leidžia manyti, kad gyvūnai apsinuodija žmonių paliktais nuodais.
Neringa Rekašiūtė ir Margiris Meilutis su savo augintiniu Spinoza
Neringa Rekašiūtė ir Margiris Meilutis su savo augintiniu Spinoza / Asmeninio archyvo nuotr.

Žinoma fotografė gyvena Naujamiestyje, Mindaugo, Šaltinio ir Aguonų gatvių sankryžoje. Kalbėdama su 15min ji teigė šiose apylinkėse dažniausiai vedžiojanti savo šunį, vardu Spinoza.

Įtarimų, kad jos augintinis jaučiasi prastai, Neringai kilo ketvirtadienį, vos grįžus iš darbo. Spinoza, anot pašnekovės, neatbėgo jos kaip buvo įprasta pasitikti.

„Atėjusi į kambarį pamačiau, kad šuo tarsi apsvaigęs, nesiorientuoja erdvėje, trankosi į duris, kampus, sunkiai pastovi ant kojų, buvo matyti, kad jį kankina traukuliai“, – 15min pasakojo N.Rekašiūtė.

Asmeninio archyvo nuotr./Neringa Rekašiūtė su savo augintiniu Spinoza
Asmeninio archyvo nuotr./Neringa Rekašiūtė su savo augintiniu Spinoza

Nieko nelaukusi šunį moteris nuvežė pas veterinarus. Anot Neringos, jie iš karto nepasakė, kad gyvūnas apnuodytas, įtarė epilepsiją.

„Mūsų augintinio veislė yra maišyta, turi Retriverio ir Spanielio bruožų. Šiems šunims dažnai kyla epilepsija. Iš pradžių manėme, kad ši liga ir buvo jo sunegalavimo priežastis, tačiau vėliau, kai savo istorija pasidalijau socialiniuose tinkluose, sulaukiau daugiau žinučių, kuriose buvo rašoma, kad dieną prieš tokius pačius simptomus jautė ir kitų žmonių šunys“, – teigė pašnekovė.

Neringa pasakojo nesanti įsitikinusi, tačiau nujaučia, kad tokia tendencija gali rodyti, jog Naujamiestyje šunis bandoma nuodyti. Tai, anot jos, būtų jau ne pirmas kartas.

„Aš pati, deja, nemačiau, kad jis vedžiojant būtų ką nors valgęs. Tačiau mano sekėjai, kurių augintiniai pastarosiomis dienomis prastai jautėsi, pasakojo pastebėję juos prieš tai kažką kramtant“, – sakė N.Rekašiūtė.

Kalbinta moteris pasakojo kol kas niekur nesikreipusi dėl šio įvykio, tačiau šuniui pasveikus tikisi suburti jai pasipasakojusius keturis žmones ir kartu su jais parašyti pareiškimus policijai.

„Kadangi tai vyksta jau ne pirmus metus, mūsų bendruomenėje dažnai kalbama apie įvairius asmenis, kurie nemėgsta gyvūnų ir juos nuodija“, – paklausta, ar numano, kas taip elgiasi su gyvūnais, 15min sakė N.Rekašiūtė.

Asmeninio archyvo nuotr./Margiris Meilutis su savo augintiniu Spinoza
Asmeninio archyvo nuotr./Margiris Meilutis su savo augintiniu Spinoza

Simptomai, rodantys, kad augintinis apsinuodijo

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ internetiniame puslapyje rašoma, kad dėl įvairių apsinuodijimų gyvūnai į kliniką atvežami nuolat. Pastaruoju metu yra daugiau atvejų dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais. Tokių apsinuodijimų paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus.

„Pasitaiko ir kai gyvūnai nuodijami specialiai. Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais“, – teigia „Vaidos klinikos“ savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Pirmieji simptomai, rodantys, kad gyvūnas apsinuodijo, priklauso nuo to, kuo augintinis apsinuodijo, tačiau dažniausi požymiai yra: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai.

„Šeimininkas, pastebėjęs, kad augintinis gali būti apnuodytas, turi kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką, nebandyti gydyti gyvūno pačiam, nes labai svarbus laiko tarpas nuo toksinių medžiagų patekimo į organizmą iki pirmos profesionalios pagalbos suteikimo. Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių“, – sako V.Misiūnienė.

Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai.

Žinant, kuo tiksliai apnuodytas gyvūnas, pagalbą galima suteikti tikslingesnę ir greičiau. Jei yra įtarimas, kad apsinuodijo, visada geriau paimti pašaro, medžiagos ar suėstų tablečių pavyzdį, tai gydytojui duos svarbios informacijos ir galima bus numatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes. Jei nėra galimybės gauti pavyzdį – nieko tokio, svarbu kuo greičiau kreiptis į kliniką, kad kaip įmanoma greičiau būtų pašalintas suėstas ar išgertas preparatas, suteikta bendra detoksikuojanti pagalba.

„Augintinių šeimininkams patariama imtis prevencinių priemonių. Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant – ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės“, – komentuoja vet. gydytoja V.Misiūnienė.

Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis. Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys.

Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, apie tai praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos