Su Žmonės.lt skaitytojais visko matęs T.Šimkus pasidalijo savo pastebėjimais apie vilniečių vakarėlių kultūrą.
Populiariuose Vilniaus naktiniuose klubuose T.Šimkus dirba jau trejus metus, čia jį galima sutikti dukart per savaitę – kiekvieną penktadienio ir šeštadienio vakarą.
Sako, duonai taip užsidirbti nelengva – vaikinas nebeatsimena, kada paskutinįkart atostogavo, o net jei ir planuotų kokią kelionę, jai galėtų skirti tik keturias dienas – juk penktadienį vis tiek reikės į darbą. „Yra buvę ir taip, kad į klubą dirbti skubėjau tiesiai iš lėktuvo“, – bendraudamas su Žmonės.lt šypsosi T.Šimkus.
Per tuos trejus metus T.Šimkus spėjo susidaryti įspūdį apie Vilniuje besilinksminantį jaunimą. „Šiais laikais jis tikrai nevengia atsipalaiduoti, išgerti alkoholio. Bet nematau čia nieko bloga – dažniausiai viskas būna su saiku, proto ribose“, – pasakoja T.Šimkus.
Anot jo, vakarėliai Lietuvoje mažai skiriasi nuo vakarėlių užsienyje: „Lietuvoje, mano manymu, situacija yra kaip ir visur. Tikrai galime pamatyti įvairių situacijų. Taip, kartais būna gėda už kitą žmogų. Per didelis kiekis alkoholio, ir žmones užplūsta agresija, arba atvirkščiai, įvairūs apsikabinimai ar energijos perteklius. Tokių šokių esu matęs, kad turbūt nei vienas filmuose neregėjęs... Bet kalbant bendrai, tokių situacijų būna viena ar daugiausiai dvi per vakarą.
Jei įvertinsim tai, suprasim, kad iš tikrųjų dauguma ateinančių į klubą lankytojų tiesiog linksmai leidžia laiką. Bendrauja, šoka, viskas tikrai proto ribose. Žinoma, negaliu vertinti viso naktinį gyvenimą mėgstančio jaunimo, nes dirbu geriausiuose Lietuvos naktiniuose klubuose, ir būnu vakarėliuose, kuriuose šiek tiek kita publika renkasi. Bet iš mano pusės – pliusas Vilniui!“
Sako, fotografuotis šėliojantys jaunuoliai nesivaržo – patys į kadrą lenda, už alkūnės tempia, kad tik vėliau galėtų džiaugtis nuotrauka.
„Ko gero, labiausiai stebina, kuomet merginos noriai ir atvirai bučiuojasi viena su kita, ir dar prašo būt nufotografuotos. Taip, galbūt tai nieko blogo, ir taip būna labai retai, bet tada progos įamžinti tikrai nepraleidžiu. Daugelis merginų žino, kad vos nufotografavęs nuotraukų niekam nerodau. Tam, kad jas parodyčiau, esu gavęs įvairių „pikantiškų“ pasiūlymų. Mano atsakymas visuomet tas pats – „ne“, nes nuotraukų nerodau niekam“, – šypsosi išimčių nedarantis T.Šimkus.
Fotografas neslepia: kartais žmonės prašo, kad nefotografuotų. Būna, kad papasakoja, kodėl – antai į klubą ne su žmona, o meiluže atėjo, vaikus namuose paliko. Ką Tomas tada daro?
„Esu fotografas, kurio žmonės neturi bijoti. Niekada nefotografuoju, jei žmogus nenori. Tai jo pasirinkimas. Visada atsiklausiu, paprašau. Tokiose situacijose taip pat išlieku nešališkas. Tai žmogaus laisvė, jo gyvenimas, todėl niekad įkyriai nelendu nufotografuoti“, – tikina.
Be abejo, dirbant ten, kur kiti linksminasi, ne visada būna linksma, nors publika susirenka ir rinktinė: „Dirbu vietose, kuriose agresyvūs žmonės neįleidžiami. Dažniausiai konfliktinėse situacijose lieku ramus, kultūringas, ir viską nuosekliai paaiškinu ar parodau, o jei sulaukiu ir grasinimu, tai gražiai paprašau išeiti iš klubo, su ar be apsaugos pagalbos. Yra buvę visko. Apsvaigę žmonės daug kalba, bet mažai daro, galiu pasakyti taip.“
Vis dėlto dažniausiai klubų lankytojai su T.Šimkumi yra linkę bendrauti it su draugu. Net jei asmeniškai nepažįsta.
„Tikrai būna situacijų, kuomet visi aplinkui tavo „draugai“, visi tave gerai „pažįsta“, nes tu fotografas gi. Tokiais atvejais aš tiesiog lyg niekur nieko irgi juos „pažįstu“. Pasisveikinu, paklausiu, kaip sekasi ir panašiai. Tikrai nežinau, kas jie tokie, bet jei jie mane pažįsta, tegu. Pasakau, jog laikas dirbti ir tiek. Būna, žmones klausia „kaip tavęs neužknisa, kai visos merginos prašo fotografuotis ir taip, ir anaip“... Bet mane kaip tik džiugina, nes greičiau surenku reikiamą galeriją!“ – juokiasi T.Šimkus.
