„Su Kristina buvo lengva ir ramu, – sako Natalija. – Kiek grįždavau namo, tiek rasdavau ją susiraičiusią ant sofos, įkritusią į vadovėlius... Bet kada galėdavau jai išsipasakoti, seseriškai pasidalyti savo pasiekimais ir nuopuoliais.“
Būkite protingos, nesipykite, nes dviese esate didelė jėga.
Ir vis dėlto kai kurie pasakyti žodžiai jiedvi ilgam supykdė. Tyla truko metus. Seserys visiškai nebendravo, negalėjo nė pažvelgti viena į kitą, siekė kažką įrodyti.
Per tuos metus tai vienai, tai kitai vis kildavo minčių nutraukti tylą. Ir net nepastebėjo, kuri tai padarė pirma.
„Niekada nepamiršiu Zvonkaus žodžių, pasakytų per mudviejų didžiuosius pykčius: „Būkite protingos, nesipykite, nes dviese esate didelė jėga.“ Ir jis teisus. Mes galime būti po vieną, jau įrodėme, kad galime... – šypsosi Kristina. – Susitaikiusios nesulipome į duetą, netapome vienu žmogumi: visgi esame skirtingos, savarankiškos asmenybės, gyvename kiekviena savo gyvenimą. Tačiau mūsų santykiai dabar – visiškai harmoningi. Turbūt toks ir turi būti seseriškas ryšys.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
