Jau vienuolika kartų buvo melagingai skelbiama, jog ji laukiasi. O dvyliktasis nemelavo... Būsimasis tėtis verslininkas Danielius Bunkus (34) apskritai nesuprato, kodėl tokią asmenišką naujieną reikia skelbti garsiai. Tačiau galiausiai viešos spėlionės jiems ėmė įkyrėti. „Todėl ir ryžomės pasidalyti savo džiaugsmu su „Žmonėmis“, – prisipažįsta abu. – Visi sužinos – ir pagaliau nurims.“
Judu labai norėjote to vaikelio?
Natalija: Daug apie tai kalbėjomės. Pagalvojome, kad abiem jau laikas... Man tuoj dvidešimt aštuoneri: tokio amžiaus moteris visiškai subrendusi.
Ankstesnėse santuokose nė vienas neturėjote vaikų. Kodėl? Nebuvo tinkamas laikas?
Danielius: Matyt, šitas kūdikis laukė savo eilės. Noro buvo ir anksčiau, bet... Gyvenimas tiesiog plaukė savo vaga: jei vaikas būtų buvęs, niekas nebūtų prieštaravęs, bet – nebuvo, tai nebuvo. Nesiplėšiau ir vėliau: dar nesijaučiu sulaukęs tokio amžiaus, kai jau trūks plyš reikia vaiko, nes paskui bus per vėlu. Turiu daug draugų, susilaukusių atžalų vyresniame amžiuje: jie visi tvirtina, kad tai tik į naudą. Ir gyvenimiškos patirties daugiau, ir meilės, šilumos vaikui daugiau norisi skirti... Keturiasdešimtmečiui susilaukti vaiko – kur kas didesnis džiaugsmas nei aštuoniolikmečiui.
Natalija: Mes su Zvonkumi vaikų nesusilaukėme, matyt, irgi todėl, kad nebuvo lemta. Ne laikas buvo.
Kol buvo meilė, vaikų dar nenorėjai, o kai panorai vaikų, jau nebebuvo meilės?
Natalija: Taip. Užtat šis kūdikis gims tikrai iš meilės. Na, gims ne santuokoje, bet gal čia nieko baisaus...
Danielius: Tai ištarei su labai liūdna gaidele (šypsosi).
Natalija: Nors Danielius man jau pasipiršo!
Sveikinu susižadėjus! Kaip tai įvyko?
Natalija: Prie Kūčių stalo! Kristina tuo metu valgė, Ieva kalbėjo telefonu... Ir staiga nutilo: „Palauk, čia kažkas labai svarbaus vyksta...“ Smagu buvo. Ir romantiška.
Vadinasi, Danieliui ištarei „ne“?
Natalija: Ne, neištariau! Tiesiog maloniai priėmiau žiedą su dvylika deimantų (juokiasi).
Interviu bei poros fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
