Kaip Žmonės.lt pasakojo N.Martinavičienė, į Izraelį ji išvyko norėdama aplankyti iki šiol nematytą kraštą. Trumpas atostogas verslininkė nutarė praleisti tik su vyru – tai vėliau kur iškeliaus su visa šeimyna. Pora apsistojo Tel Avivo mieste, tačiau vien jame neužsisėdėjo – savarankiškai keliaudami stengėsi pamatyti kaip įmanoma daugiau.
Tel Avivas nemiega
Tel Avivo mieste Sigitas ir Natalija Martinavičiai išsinuomojo apartamentus ant jūros kranto. „Ši pakrantė yra lyginama su Majamio pakrante. Suprantu, kodėl – viskas labai gražiai sutvarkyta, įspūdingi pliažai, pati pakrantė labai ilga. Joje – ir sporto aikštelės, ir vaikų žaidimų aikštelės, dviračių, bėgimo takai. Vieni bėga, kiti važiuoja, sportuoja, piknikauja... Kiekvienas gali veikti tai, ką mėgsta. Ten net šunų pliažai yra! Nesu mačiusi tokių vietų pasaulyje, kur viskas šitaip tarnauja žmogui“, – Žmonės.lt pasakojo N.Martinavičienė.
Jai Tel Avivas paliko niekad nemiegančio miesto įspūdį: „Tai miestas, kuriame sukoncentruota viskas: mokslas, pramogos, menas, diskotekos, prekyba... Viskas yra ten. Šis miestas nemiega 24 valandas, bet kuriuo paros metu žmogui jis gali pasiūlyti viską. Jaunimas į Tel Avivą traukia pramogauti, pasinaudoti karjeros galimybėmis.“
Ką Martinavičiai šiame didmiestyje veikė? „Nemažai dėmesio skyrėme pasivaikščiojimams. Tel Avivas labai didelis, įdomus miestas. Yra, pavyzdžiui, toks labai senas senamiestis, kuriame anksčiau gyveno arabai. Vėliau žmonės ten net nebetilpo, miestas augo. Įdomu pasižiūrėti į tas gatveles, stengėmės pamatyti kasdieninį vietinių gyvenimą. O gyvena jie labai tvarkingai!“ – pasakojo N.Martinavičienė.
Šventais keliais – Jeruzalėje
Martinavičiai ilgai atsimins išvyką į Jeruzalę. Natalija pasakoja, kad čia ją apėmė itin geras jausmas. „Ten tiek visko daug, kad aplankyti visų šventų vietų, matyt, nė neįmanoma. Kadangi keliavome velykiniu laikotarpiu, labai norėjome aplankyti Kristaus prisikėlimo, nukryžiavimo, kryžiaus nešimo, palaidojimo vietas. Aš, kaip eilinė lietuvė, nesu pavyzdinga krikščionė, tačiau Dievas man svarbus, todėl pamatytos vietos man paliko įspūdį. Ten kitokia aura. Tikiu, kad žmones ten užlieja emocijos: liesti tas sienas, eini tais akmenimis, kur Kristus ėjo...“ – pasakojo verslininkė.
Sako, būdamas Jeruzalėje užsimanai tapti geresniu žmogumi. „Yra tas jausmas. Ir jei gyvenimo ritmas, stresas, skubėjimas, įtampa pernelyg įtraukia ir pamiršti religiją, tai ši vieta ją sugrąžina. Nusileidi ant žemės, susivoki, kas esi šioje žemėje, kaip turėtum gyventi...“
Bijojo Negyvosios jūros
Dar viena didelį įspūdį porai palikusi išvyka – prie Negyvosios jūros. „Ši jūra yra toli už miesto, ant kranto stovi gal dešimt viešbučių. Ten visko yra – ir parduotuvių, ir pramogų... Siūlomos SPA paslaugos. Kaip kokioje sanatorijoje, žmonės ten vaikšto tiesiog su chalatais. Man labai patiko ta vieta – galėčiau taip išbūti ir savaitę“, – šypsosi N.Martinaviečienė.
Kokį įspūdį jai paliko jūra? „Jūros vanduo visai kitoks – toks minkštas... Išlipus iš vandens net atrodo, kad tarsi aliejumi aptrauktas esi – keista. Prie jūros atvykome su turistų grupe. Gidė tiek pripasakojo, kad jau galvojome, jog į vandenį kaip į sieros rūgštį lipsime... Sakė, negalima maudytis ilgiau nei 15 minučių, nedaugiau nei dusyk perdien, po maudynių būtina su muilu nusiprausti. Buvome prigąsdinti ir nustebome pamatę, kad iš tiesų jūroje žmonės maudosi valandų valandas, po to tiesiog palenda po dušu, apsisuka ir vėl lenda į vandenį... Nėra jokių ribojimų“, – tikina.
Šalyje klesti kontrastai
Kalbėdama apie vietos gyventojus N.Martinavičienė tikina, kad Izraelis – kontrastų pilna šalis. „Žmonės yra labai draugiški ir paslaugūs. Pavyzdžiui, kai įsėdome ne į tą autobusą, jie sustojo, mus persodino į kitą... Vėliau vairuotojas net ne pagal maršrutą pavežė – jau tiesiog perdėtas paslaugumas. Bet tą pačią dieną vaikščiojome Jeruzalėje, kur savo paslaugas siūlė taksistai. Jie sakė, kad niekas nebedirba, todėl turim važiuoti su jais – viską aprodys, papasakos... O pasirodo, kad jie mus apgauti norėjo – vaikščiojome savarankiškai ir įsitikinome, kad viskas dirba. Taigi nuo beribio paslaugumo iki apgavysčių“, – pasakoja ji.
Didelį įspūdį jai paliko vietinių tradicijos: „Izraelyje gyvena žmonės iš įvairių šalių, taigi ir patiekalų galima rasti visokių: italų, japonų, kinų virtuvės... Įdomi ir jų virtuvė. Tradicinių patiekalų kavinėje vos prisėdus jie ima nešti užkandžius, kurie jau yra įskaičiuoti į kainą. Pradžioje nesupratau, kas vyksta, nes mums atnešė apie 20 indelių su visokiom salotom, humusu, užtepėlėmis, daržovėmis... O pasirodo, kad kol renkiesi patiekalą, gali užkandžiauti. Tik atneša tiek daug visko, kad užsisakyti nieko net nebesinori... O viso to vinis – į kainą įskaičiuotas desertas ir kava. Nėkart nesuvalgėme visko, ką pasiūlė.“
Paklausta apie kainas, N.Martinavičienė nustebina: „Parduotuvėse kainos ten gana aukštos. Pavyzdžiui, mažas kolos butelis kainuoja apie 2,5 Eur, sviestas kiek daugiau. Sumuštinis kainuotų apie 6-9 Eur, patiekalas kavinėje – mažiausiai 29 Eur. Bet vaisiai ir daržovės kainuoja panašiai kaip Lietuvoje.“
Ar norėtų verslininkai į Izraelį sugrįžti? „Dar daug vietų liko neaplankytų, dar daug norėtųsi pamatyti. Klimatas, bendra ten tvyranti atmosfera man – labai priimtina. Ir net nepaisant įtemptos situacijos (pavyzdžiui, visose susibūrimo vietose esi stebimas, tikrinamas ir turi parodyti, ką nešiesi krepšyje), ten nesijaučia jokio pykčio, atrodo, kad esi saugus“, – sako N.Martinavičienė.
