Jau šešerius metus Danijoje gyvenantis Natas dirba logistikos įmonėje, žmona Erika Širvinskaitė-Nadtočienė – dizaino kompanijoje. Į Daniją su dukra Smilte šeima patraukė dėl Erikos mokslų, tačiau abu susirado darbus, įprato, o viską vėl pradėti nuo nulio Lietuvoje būtų ypač sunku.
„Susidėjome daiktus ir išvažiavome, net nebuvo svarstymų, kad viena žmona mokysis ten be manęs ir dukros. Kaip ir visi, galvojome, kad važiuosime trumpam, bet matote, kaip išėjo“, – sakė Natas.
Amžiną meilę Natas ir Erika prisiekė 2008-aisiais, o susipažino sostinės klube, kuriame tuo metu kartu dirbo.
„Aš dirbau karaokės vedėju, o ji – padavėja. Buvome kolegos ir turėjome bendrų draugų. Viename vakarėlyje susižvalgėme, taip ir išėjo, kad susituokėme.
Per vestuves prisimenu neįvykusius fejerverkus. Vyko šventė, šokome ir dainavome, bet net nepastebėjome, kaip prasidėjo lietus, o fejerverkai buvo palikti lauke ir peršlapo. Kai uždegėme juos, vienas iššovė ir viskas baigėsi... Bet šventėje buvo fakyrų šou, tai tos pirotechnikos užteko“, – vestuvių akimirkas prisiminė Natas.
Kiekvienas emigrantas paliudys – užsienyje prasimušti ypač sunku, o Natas – ne išimtis. Lietuviui emigrantui Danijoje darbo ieškoti teko net pusę metų, o ir tą susirado draugų pagalba.
„Jeigu neturi pažįstamų, pačiam ieškotis darbo yra sudėtinga. Vienas draugas paklausė darbdavio, ar galėčiau pabandyti dirbti. Aš pasirodžiau visai neblogai ir mane pakvietė kitą dieną. Čia pakankamai gerai lietuvius vertina, nepaisant visokių gandų, kad jie vagia ar kažką blogai daro. Jie mato, kad esame darbštūs“, – pasakojo jis.
Kad ir koks geras gyvenimas būtų Danijoje, apie grįžime į Lietuvą Natas susimąsto kasdien.
„Į Lietuvą norisi grįžti visada... Net nėra taip, kad kiekvienais metais planuojame, mes planuojame kasdien. Tačiau nesinori grįžti tam, kad viską pradėtume nuo nulio. Norėtųsi, kad grįžus jau būtume pradėję verslą ar kokią kitą veiklą. Negalima visko čia mesti ir važiuoti su ta mintimi, kad „jau bus kaip bus“. Į viską aš žiūriu iš šeimos pusės: mano dukra jau eina į pirmą klasę, čia mokosi danų kalba. Jai būtų labai sunku grįžti į Lietuvą – visai kita kultūra“, – svarstė Natas.
Jeigu grįžtų į Lietuvą, Natas svarstytų iš naujo pradėti ir muzikinę karjerą. Juk jį prisimena kone kiekvienas, kuris bent akies krašteliu prieš dešimtmetį žiūrėjo realybės šou „Dangus“. Vis dėlto, jis niekuomet nenorėtų grįžti į šou verslo pasaulį, vakarėlius su garsenybėmis ir pasisėdėjimus su netikrais draugais.
„Malonu girdėti, kad žmonės mane prisimena. Matyt, kažką buvau neblogo padaręs. Bet aš pamačiau, ką reiškia tas viešumas ir kokia ta šou verslo virtuvė – visuomet žinai, kad kiti žmonės yra netikri. Iškart, kai reikėdavo kokią dainą įrašyt ar ištiesti pagalbos ranką, draugystė dingdavo. O kai viskas gerai, tai visiems irgi gerai – Natas draugas! Man šita verslo pusė labai nepriimtina. Šou verslas yra toks dalykas – kol tu viršūnėje, visi su tavimi draugauja. Dėl to dvejočiau, ar verta grįžti. Jeigu grįžčiau, būčiau kaip atlikėjas, bet ne šou verslo atstovas ir į viešumą tikrai nelįsčiau“, – pasakojo Natas.
Jeigu norėtų dainuoti, tai kodėl tuomet neliko Lietuvoje ir nesiekė dainininko karjeros?
„Aš labai norėjau... Dabar pasižiūriu muzikinius projektus ir galvoju, kad ir aš galėčiau vėl viską pradėti. Tuo metu viskas atrodė kitaip. Mes neturėjome tokio žmogaus, kuris paaiškintų, kaip ką reikia daryti ir pasakytų: „jūs gavote pinigus ir jie ne tralialiūškom, o investavimui į save, į savo ateitį.“ Kai kuriems, žinoma, to nereikėjo sakyti. Pavyzdžiui, Vaidas Baumila po projekto pradėjo labai daug investuoti į save. Aš nuėjau linksmybių keliu ir man viskas atrodė labai paprasta – nieko nereikia: aš nuvarau, padainuoju, gaunu pinigų – jau vėl jų yra. Aš net negalvojau apie artimiausią ateitį, jau nekalbant apie tolimą. Man atrodė, kad šiuo metu viskas yra gerai ir visą laiką taip bus, nes gi tapau įžymus žmogus ir taip turi būti. Bet tada po truputį viskas blėso...“ – atviravo.
Sutikęs meilę, Natas atsistojo ant kojų ir pradėjo naują gyvenimą: „Kad iki galo susiimčiau, prireikė dukros gimimo. Aišku, iki tol aš jau buvau kitas žmogus. Kai pradėjau draugauti su Erika, viskas tvirtėjo, pirmą kartą krausčiausi gyventi su mergina ir nežinojau, kaip čia viskas vyksta. Jau tada pradėjo būti aišku, kad gal jau gana balių. O kai gimė dukra, tada kažkas pokštelėjo į galvą ir supratau, kad gyvenime yra daug rimtesnių dalykų nei vakarėliai.“
Panašu, kad visa tai vis tik išėjo į gerą – jeigu ne projektas „Dangus“, greičiausiai Natas nebūtų sutikęs Erikos ir negalėtų džiaugtis nei jųdviejų meile, nei dukra Smilte.
„Atsukęs laiką atgal, tikriausiai eičiau vėl į tą projektą. Jeigu ką nors keisčiau, dabar nebūčiau čia, kur esu. Nebūčiau sutikęs Erikos, neturėčiau dukros. Jeigu eičiau, viską kartočiau“, – sakė jis.
Ryžosi pokyčiams
Žinote, ką reiškia jausmas, kai žadi pradėti sportuoti nuo kito pirmadienio, bet tų pirmadienių būna šimtai? Taip buvo ir Natui, bet tik iki šių metų.
„Aš jau taip 10 metų galvojau! „Danguje“ priaugau nemažai kilogramų – pica, alus, jokio sporto, esi visada uždarytas... Tie kilogramai išliko net iki šių metų. Dabar jau gerokai dingtelėjo – svėriau 96 kilogramus, o per 2,5 mėnesio man pavyko atsikratyti 13 kilogramų“, – džiaugėsi Natas.
Tam, kad atsikratytų nepageidaujamų kilogramų, Natui prireikė ištvermės – teko laikytis griežto mitybos plano ir sporto treniruočių grafiko.
„Aš visada buvau skeptiškas asmeninių sporto trenerių klausimu, ir visada galvojau, kad neįmanoma nieko pasiekti. Bet pagalvojau, ką aš prarasiu, jei pabandysiu. Nusipirkau Pauliaus Ratkevičiaus mitybos ir sporto programą, tuomet jis atsiuntė anketą. Aš galvojau, kad neįmanoma per atstumą sužinoti apie žmogaus kūną ir ar jam tinka ta mityba. Tačiau anketoje išklausinėjo visko nuo iki. Buvau apakęs, kokį mitybos planą gavau – viskas, kas man patinka.
Taip išėjo, kad birželio mėnesį, per pat mano gimtadienį, man išpjovė apendicitą. Vėl atidėjau tą mitybą ir sportą. Pasisvėręs pamačiau, kad vos ne šimtą kilogramų sveriu. Nusprendžiau, kad jau gana ir reikia labai susiimti“, – pasakojo Natas.
Jis džiaugėsi, kad pagerėjo jo gyvenimo kokybė ir jaučiasi daug laimingesnis. Natas iš aplinkinių sulaukia ir komplimentų, kurie paskatina eiti pirmyn ir siekti užsibrėžtų tikslų.
„Dabar ne taip greit pavargstu. Anksčiau pavargdavau labai greitai, nes buvo iššokęs pilvas ir kai daugiau pavalgydavau, susilenkęs jausdavau, kaip trūksta oro, nes sunku net batų raištuką užsirišti. Paskui pasižiūrėjau į veidrodį ir pagalvojau: „Baisu, kaip manęs žmona dar nepaliko?“.
O dabar sulaukiu komplimentų ir suprantu, kad kūnas realiai pasikeitė. Kai gauni gražius žodžius, labai širdį paglosto ir skatina eiti toliau. Mes dabar su Pauliumi pasitarėme, kad jau numečiau pakankamai daug riebalo ir esu pasiruošęs auginti raumenį. Bet mano tikslas nėra tapti kultūrizmo čempionu – tiesiog noriu sveikai ir gražiai atrodyti“, – 15min pasakojo G.Nadtočius-Natas.
15min G.Nadtočio-Nato asmeninis treneris Paulius Ratkevičius pasakojo, kad džiaugiasi Nato ryžtu ir begaliniu noru pasiekti užsibrėžtų tikslų.
„Svarbiausia – laikytis mitybos ir sporto treniruočių grafiko, bet kai sukuri žmogui tokį mitybos planą, kad jis gali valgyti savo mėgstamus produktus – tai nėra sunku. Tuo labiau, motyvuotiems žmonėms – tokiems, kaip Natas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nepageidaujamų kilogramų Natas atsikratė ne per greitai, Paulius teigė, kad yra taip, kaip ir turi būti.
„13 kilogramų per 2.5 mėnesio yra idealu ir tikrai sveika. Žinoma, jeigu moteris sveria 60 kilogramų, tai per tokį laiką numetusi 10kg jaustųsi ne kaip. Tačiau Natas svėrė beveik 100, tad 2 numesti kilogramai per savaitę – pats tas. Dabar auginsime raumenų masę“, – sakė jis.
Kai atsikratai nepageidaujamos masės, užsiaugini raumenų ir pasieki savo tikslų, nutraukti mitybos ir sporto plano – nevalia. „Jeigu grįši prie traškučių, besaikio valgymo ir gulėjimo lovoje visą dieną, žinoma, nieko gero nebus, tačiau laikantis gerų mitybos įpročių ir bet retkarčiais pasportuojant, rezultatus galima išsaugoti“, – 15min pasakojo P.Ratkevičius.
