Kiekvienas turi savo nuomonę
Ką reiškia natūrali kosmetika? Yra daugybė atsakymų, deja, jie labai skiriasi. Šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės net mokslininkai ir gamintojai. Pasak chemikės Giedrės Jankovskienės, natūralia kosmetika galima vadinti tokią, kuri pagaminta iš gamtinių žaliavų, gautų iš augalų ar iš gyvūnų, bet ne susintetintų gamybos metu. Lietuviškos natūralios kosmetikos „Biok“ gamintojų nuomone, net jei vadintume kosmetiką natūralia, į jos sudėtį nebūtinai įeina tik visiškai natūralūs komponentai. Pavyzdžiui, vanduo naudojamas filtruotas, o ne šaltinio, aliejai – dezodoruoti, o ne gryni. Netgi natūralus purvas privalo būti apdorotas, kad užterštumas neviršytų leistinų normų, todėl, tarkim, „Rasos“ veido kaukėms jis gabenamas iš JAV ir yra paveikiamas lazeriu, o ne kasamas mūsų paežerėse. Dar kituose šaltiniuose nurodoma, kad natūrali kosmetika privalo būti gaminama nedarant žalos gamtai ir pakuojama į nekenksmingą aplinkai pakuotę. Tačiau šie nurodymai svarbesni gamintojams, o į ką turėtume atkreipti dėmesį mes, pirkėjai? Ar verta nerimauti dėl cheminių kosmetikos priedų?
Kintanti natūralumo sąvoka
Pamėginkite savo kosmetologės pasiteirauti apie natūraliąją kosmetiką. Be abejonės, ji iškart pasakys, kad ramunėlės malšina uždegimą, kaštonai veikia kapiliarus, alijošius minkština ir švelnina odą... Augalinės medžiagos gali daug ką, bet juk jos kažkokiu būdu turi patekti į gilesnius odos sluoksnius. Tam padeda įvairios cheminės medžiagos. Gydytoja dermatovenerologė Asta Vyšniauskaitė neabejoja, kad viskas, kas suspausta į kapsules, tabletes ar supilstyta į indelius ir skirta ilgesniam naudojimui, nėra natūralu, nes pagaminta remiantis cheminėmis formulėmis. Antra vertus, ir gamtoje, ir mūsų organizme nuolat vyksta įvairūs sudėtingi cheminiai procesai, taigi gamta ir chemija nėra priešingybės. O natūraliausia ir geriausia kosmetika šiandien, ko gero, galėtume vadinti nebent neužterštą orą, švarų ir minkštą vandenį, visavertį maistą. Riba tarp natūralumo ir chemijos vis siaurėja.
Dar viena išeitis – „švelnioji chemija“
Daugelis gamintojų teigia, kad kosmetika be konservantų – gryna utopija. Natūralios žaliavos gana greitai genda, todėl jų nekonservuoti būtų mažų mažiausiai neatsakinga.
Kad ir kaip būtų keista, grynas natūralumas dabar dažniausiai prasideda didžiųjų kompanijų laboratorijose. Chemikės G.Jankovskienės žodžiais, akivaizdu, kad tobulėjant technologijoms gaminama kokybiškesnė kosmetika. Natūralioje žaliavoje taip pat gali būti nemažai teršalų, patekusių iš aplinkos (sunkiųjų metalų, pesticidų ir kt.). Modernesne technika žaliava geriau išvaloma ir labiau apsaugoma nuo teršalų. Be to, didesnė tikimybė, kad konservantai, stabilizatoriai ar kvapiosios medžiagos bus grynesnės (be priemaišų), į produktą bus įdėti tikslesni jų kiekiai. Sparčiai populiarėja nuomonė, kad vadinamoji švelnioji chemija tik dar labiau patobulina natūralias medžiagas. Kaip? Pavyzdžiui, naudojant augalų eterinius aliejus neatmetama odos alergijos tikimybė, o išfiltravus tam tikrus elementus ji ne tik puoselėjama, bet ir apsaugoma nuo įvairių alerginių reakcijų. Dėl šios priežasties kai kurios kosmetikos kompanijos savo laboratorijų mėgintuvėliuose išsiaugina netgi augalus, kurie yra apsaugoti nuo įvairių virusų ir bakterijų.
Švarios ir natūralios žaliavos. Ar tokių dar yra?
Šiais laikais vis sunkiau rasti aplinkos teršalų nepažeistos žaliavos. Kai kuriems gamintojams geriausia išeitis tokiais atvejais – sintetinės veikliosios medžiagos. Tiesa, yra nemažai augalinių aliejų, kurių niekaip nepavyksta išgauti laboratoriniu būdu; todėl vis populiarėja ekologiniai ūkiai. Deja, jų išauginamos žaliavos jau nebepakanka. Antai itin vertinamo neužteršto natūralaus migdolų aliejaus gauti darosi vis sudėtingiau. Nemažai rūpesčių kyla ir dėl avių vilnos vaško, arba lanolino, – daugelio kremų pagrindo. Mat kerpamos avys pirmiausia yra dezinfekuojamos. Pesticidus iš jų kailio įmanoma pašalinti tik papildomai naudojant tam tikras chemines priemones. Taip gaunamas švarus, tačiau nevisavertis lanolinas. Vis daugiau kosmetikos gamintojų atsisako bet kokia kaina surinktų natūralių medžiagų – pasitelkia tik odai nekenksmingas, nors ir gautas cheminiu būdu.
Konservantai: būtini ar patogūs gamintojams?
Daugelis gamintojų teigia, kad kosmetika be konservantų – gryna utopija. Natūralios žaliavos gana greitai genda, todėl jų nekonservuoti būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Be to, kiekvieną kartą atidarius indelį į kremą patenka deguonies, įvairių bakterijų. Visgi gamintojai sutaria: kuo mažiau konservantų – tuo geriau. Antai Vokietijoje net konkrečiai nurodoma, kiek ir kokių gali būti natūralioje kosmetikoje. Tai, kad kosmetika konservuojama nedideliais kiekiais sintetinių konservantų, pasak jau minėtosios G.Jankovskienės, dar nereiškia, kad ji – ne natūrali. Tiesa, ar konservantų, stabilizatorių kiekis neviršija normos ir ar nekenkia sveikatai, gali atsakyti tik konkrečių gaminių laboratoriniai tyrimai. Nuostata, jog tai, kas natūralu, – sveika ir patikima, šiandien įgauna naują prasmę. Tad prieš įsigyjant priemones vertėtų atidžiau pasidomėti jų sudedamosiomis dalimis ir poveikiu, o jau tada spręsti, kosmetika natūrali ar ne.
