„Visgi jaučiuosi gerai, nes tai nėra kažkoks man tolimas dalykas – su protų kovomis, jų dalyvių azartu ir noru žaisti susiduriu beveik kasdien, tad šiuo atveju jausmų kombinacija yra jaudulys, sumišęs su dideliu optimizmu“, – gerą nuotaiką spinduliavo R.Petrauskas.
Naujasis „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas atskleidė, kad projekto laukia ir daugiau naujienų. Viena jų – mokyklose rengiamos „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ proto kovos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pokyčiai laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“: Gražiną Sviderskytę keis Robertas Petrauskas
„Šis projektas – neabejotinai vienas iš didžiausių, skirtų talentingems moksleiviams. Tačiau tiesa tokia, kad net ir čia visi talentingiausi negali patekti į televiziją – tai pavyksta tik kelioms dešimtims. Todėl ir norime žaidimą padaryti prieinamą visiems talentingiems šalies mokiniams, kadangi būti stebėtoju ir dalyviu yra visiškai skirtingi dalykai“, – atskleidė R. Petrauskas.
„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – tai puiki plaftorma pilietiškumo, patriotiškumo, socialinio aktyvumo skatinimui, ypač – artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejui. Ruošiamės sukurti galimybę ir patiems moksleiviams siųsti į laidą savo klausimus, sugalvoti originalius jų pateikimus, o gal net nufilmuoti juos įdomioje vietoje, ar kartu su žinomu žmogumi“, – būsimas naujienas vardijo laidos vedėjas.
Kaip R.Petrauskas reaguoja į skeptikus, kurie panašaus formato žaidimus vadina „kalimo“, kuris nelavina kūrybiškumo, skatinimu. „Panagrinėjus mūsų rengiamų protų kovų klausimus aiškiai matyti, kad visi jie yra 100 proc. išmąstomi, t.y., jie nereikalauja fenomenalios atminties ar milijono perskaitytų knygų. Be to, moksleiviai, dalyvaujantys mūsų projekte, jau turi nemažą bagažą, tad mes stengsimės išmokyti juo efektyviai naudotis“, –kontraargumentavo R.Petrauskas.
O ar pats R.Petrauskas užsiima kokiais nors atminties, loginio mąstymo lavinimo pratimais? „Pradedu galvoti, kad jau tikrai reikėtų“, – nusijuokia vedėjas. „Keista, tačiau manau, kad žmogus iš tiesų daugiausiai žino ir sugeba sutalpinti atmintyje būdamas 11-toje, 12-toje klasėje. Užaugus mūsų interesų ratas susiaurėja, dažniausiai gerai išmanome vieną ar porą sričių. Tiesą sakant, manau, kad jei į žaidėjų vietas pastatytume jų mokytojus – didelis klausimas, kas pasirodytų geriau. Aš statyčiau uz mokinius, nes iš jų reikalaujama itin plataus akiračio“, – kalbėjo R.Petrauskas.
