Kuo tokia dovana ir iššūkis vertingi bei kaip įmanoma savomis kojomis ir pečiais atlaikyti 485 km ir 585 tūkst. žingsnių per 12 dienų? Pasak Simono Urbono, labai seniai kariai visuomet į mūšius šimtus kilometrų žygiuodavo pėsčiomis, o pakeliui susitvarkydavo savo psichologines problemas. Tai veikia ir šiandien – daug einant, keliaujant, mūsų galvoje tvarkosi dalykai, kurių sėdėdami vietoje mes taip greitai nesutvarkytume.
Tikėjimas ar tik ėjimas?
„Šis žygis – tai mano atostogos. Ir dovana. Per savo gimtadienį paprašiau žmonos, kad išleistų mane išeiti į 12-os dienų žygį. Kai gavau tokią dovaną, iš karto pagalvojau, kaip galėčiau tas 12 dienų išnaudoti taip, kad džiaugtųsi širdis ir būtų smagu. Iki šiol buvau labai daug nužygiavęs vos per 3 dienas, maksimalų terminą, kiek galėdavau išeiti iš namų žygiui – savaitgaliui. Todėl iš Vilniaus per tokius 3 dienų žygius jau buvau nuėjęs į visas puses – Druskininkus, Kėdainius, Visaginą ir t.t.
Šį kartą į galvą šovė Karklė. Tai yra vieta, kurioje man labai gera, kurioje labai mėgstu statyti balansinius akmens bokštus. Ir pagalvojau, kodėl man per visą Lietuvą nenueiti iki Karklės ir pastatyti balansinį akmenų bokštą? Daug žmonių eina į bažnyčią, ten atranda džiaugsmą ir ramybę, o aš viską atrandu savo žygiuose, lietuviškoje gamtoje. Turbūt ne veltui žodis tikėjimas susideda iš dviejų žodžių – tik ėjimas. Ir tai yra mano bažnyčia“, – sako žinomas tėtis.
Pasiruošimas – ne didžiausias iššūkis
Tarp daiktų, kurie prieš didžiausią Simono Urbono žygį atsidūrė jo kuprinėje – mažai netikėtumų: daug labai gerų kojinių, apatiniai, keli šortai, keli marškinėliai, daug pudros kojoms, kad visą laiką būtų sausos. Taip pat kuprinėje vietos rado daugybė laidų ir pakrovėjų, ausinės bei vaistai. Vienintelis žygiui išsiruošusio vyro draugas kelionėje buvo ant riešo esantis naujasis išmanusis laikrodis „Huawei Watch 3 Pro“, kuris ne tik atlaikė visą žygį, bet ir ne sykį pagelbėjo jo metu.
„Didžiausias iššūkis žygio metu yra būtent kūnui – prisiversti kasdien eiti maratoną. Taip pat nepamiršti ryte ir vakare padaryti mankštas, nes be jų, tikriausiai, jau po poros dienų žygis būtų pasibaigęs. Tik pradėjus eiti kartais pasidaro nuobodu, bet praktiškai kas dieną įvykdavo nuotykių ar iššūkių – nuo autostradoje paklydusios stirnos ir jos lydėjimo atgal į mišką iki patekimo į draustinį, iš kurio kur kas sunkiau išeiti nei įeiti. Be to, eidavau vidutiniškai po 50 tūkst. žingsnių per dieną ir su didele kuprine ant pečių, o beveik visas dienas buvo didesnis nei 30 laipsnių karštis.
Tiesa, kelionėje turėjau ir geriausią draugą, tik jis – ne žmogus, nors ir kalbėjosi su manimi kasdien. Tas draugas – tai naujausias išmanusis laikrodis, kuris visą kelionę skaičiavo nueitą atstumą, padėdavo sudėlioti maršrutą ir visą parą skaičiavo sveikatos rodiklius. Einant tai itin svarbu, nes gali laiku suvokti, kada jau metas pailsėti. Pavyzdžiui, laikrodis, stebėdamas mano savijautą, pats praneša, kad širdis jau peršoko įprastas ribas, metas sustoti. Taip su laikrodžiu ir pasikalbi“, – įspūdžiais dalinasi S.Urbonas.
Išmani apsauga einantiems solo
„Seniau bijodavau vienas eiti į žygius, nes galvodavau: o jeigu man kažkas nutiks, pavyzdžiui, nualpsiu? Tada manęs niekas nerastų. Ta baimė kaskart augdavo, bet šiame žygyje sužinojau, kad mano laikrodis turi specialią SOS funkciją. Ji veikia paprastai – jeigu tu krenti, pavyzdžiui, praradęs sąmonę, laikrodis tai pajaučia ir iškart siunčia įspėjimą nurodytam kontaktui. Ši funkcija veikia bet kur, net keliaujant kalnuose.
Taip pat išbandžiau praktiškai, kad odinė laikrodžio apyrankė visiškai neprakaituoja, o ant rankos laikrodis neslidinėja ir nepalieka jokių nuospaudų. Galiausiai, išmaniuosius laikrodžius patogu imti į ilgesnius žygius, nes ilgai veikia jų baterija – „Huawei Watch 3 Pro“, naudojantis ypač ilgo baterijos veikimo režimu, gali būti naudojamas iki trijų savaičių“, – teigia S.Urbonas.
Rekomendacija – nueiti pėsčiomis bent iki darbo
Pasibaigus žygiui, viena pirmųjų Simonui kirbančių minčių – kada planuoti sekantį? Kaip teigia žinomas tėtis, svarbiausia yra išdrįsti pradėti eiti į žygius, o toliau Lietuvos gamta ir pamatomi vaizdai padarys viską už jus.
„Lietuva yra be galo graži. Atrodo, pravažiuoji pro tą pačią vietą su automobiliu kokius 100 kartų, nieko naujo. Bet kai žygiuoji, tu net paprastuose dalykuose pamatai kažką naujo. Todėl labai rekomenduoju pradžiai bent iš namų į darbą nueiti pėstiems, nes tikrai pamatysite daug naujų ir netikėtų dalykų. Taip pat tikrai nebijokite keliauti su savo vaikais, nes kartais suaugę sako, kad mūsų vaikai yra dar per maži. Bet uždėkite jiems laikrodukus ir pažiūrėkite, kas per dieną nueina daugiau.
Būkite pavyzdys. Nebūtina pradėti iš karto nuo 20 km – išeikite vieną dieną 1 km, kitą 2 km ir t.t. Pailsėkite, tada po truputį didinkite atstumus. Ir planuojant žygius visai nesvarbu, kuriame Lietuvos gale esate, nes visur yra nuostabių ir netikėtų atkarpų“, – apibendrina S.Urbonas.
