Naują knygą „Play, Cook, Kiss: Culinary Tricks“ A.Ivanauskas pristatė Vilniaus centre, specialiai šiam renginiui paruoštoje meniškoje erdvėje.
Į pristatymą susirinko dešimtys svečių, jų gretose – ir žinomi žmonės. Naujas leidinys sudomino dizainerį Robertą Kalinkiną, keliautoją Rimvydą Širvinską-Makalių, žurnalistą Igną Krupavičių, verslininkę Agnę Grigaliūnienę, reklamos specialistę Dovilę Filmanavičiūtę ir kitus.
Bendraudami su 15min garsūs žmonės atviravo apie savo santykį su virtuve: kas moka gaminti, o kas ne? Kaip dažnai garsenybės atsiverčia receptų knygas? Ir ką gi valgyti jie mėgsta?
Antai R.Širvinskas-Makalius buvo atviras: yra kur tobulėti jam gaminimo klausimais, oi yra...
„Mokytis gaminti pradėjau prieš dvejus metus. Iš tiesų, savarankišką gyvenimą pradėjau būdamas 18-os – tada išsikrausčiau iš mamos namų. Tada pirkdavau įvairius pusfabrikačius, kuriuos galima greitai pagaminti, mišraines... Pats nemokėjau gaminti. Esu vienturtis lepūnėlis, – juokėsi Makalius. – Tačiau prieš porą metų su draugais pradėjome tradiciją – sekmadieniais susirenkame vakarienės. Kartu gaminame, vieni kitiems padedame. Dėl to dabar žinau, kaip iškepti kugelį, pagaminti Cezario salotas ir ančiuvių padažą. Pats kepiau burgerius. Atrodo, paprasta, bet nė velnio! Reikia gerai iškepti mėsą, neperskrudinti duonos... Nors prisipažinsiu: iki šiol vakarais prekybos centre perku tokį maistą, ant kurio etiketės parašyta, kiek reikia kepti ir kokioje temperatūroje.“
Nors nuodėmių virtuvėje Makalius ir padaro, 15min jis pasakojo pastaruoju metu besistengiantis maitintis sveikiau: daugiau vaisių, daržovių... Juk jau kuris laikas keliautojas aktyviai sportuoja, taigi ir mitybą prižiūrėti reikia.
O pagal receptą ar Makalius yra gaminęs? „Pagal receptą gaminau dukart, ir abu kartus saldumynus. Darbe turėjome tradiciją, kad kas savaitę kažkas pagamina desertą ir atneša. Dabar tradicijos nebėra, nes darbuotojos susirūpino figūromis. Bet ir aš tada kepiau keksiukius „brownie“. Jie pavyko puikiai. O kitąkart kepiau citrininį sūrio pyragą. Tik tada visai neišėjo – gavosi visiška nesąmonė.“
Atviras buvo ir Robertas Kalinkinas: „Namuose gaminu labai dažnai, tačiau ne taip dažnai, kad šeimoje maitintumėmės gerai. Mano žmonai gaminti nepatinka, o man patinka, taigi pats domiuosi kulinarija. Dažniausiai gaminu kartą per dvi dienas. Vieną dieną pagaminu, kitą dieną namuose nevalgome, taigi tenka likusį maistą išmesti... Stengiuosi gaminti nedidelėmis porcijomis, iš įdomesnių produktų.“
Ar dažnai jis atverčia receptų knygą? „Visad pasižiūriu į receptą, bet niekad nepavyksta jo sekti. Būna, kad kažkokio produkto trūksta, arba tiesiog kažko nenoriu... Dabar man labai patinka autentiška kinų virtuvė, labai traukia viskas, kas yra iš Rytų“, – kalbėjo.
Daug laiko virtuvėje praleidžia A.Grigaliūnienė. „Turiu du vaikus, vyrą, taigi gaminu kasdien, ir man labai patinka. Gaminu daug, improvizuoju daug, turiu savo firminių patiekalų... Pavyzdžiui, Benedikto kiaušinis. Jį gaminu nedaugiau nei keturis kartus per metus, nes ten reikia labai daug sviesto“, – šypsojosi.
Sako, pagrindines žinias, kurių gaminant prisireikia, ji gavo iš mamos: „Vartau receptų knygas. Domiuosi Alfo kūryba... Mano mama labai gerai gamina, o pati pradėjau tai daryti vėlai. Manau, iš tų laikų, kai matydavau mamą virtuvėje, nemažai atėjo.“
Savo mintimis pasidalijo ir I.Krupavičius. „Matyt, po kariuomenės aš vėl pradėjau suktis virtuvėje. Iki tol šito vengdavau – atrodė, atima labai daug laiko. Bet taip jau gyvenime yra, kad kuo daugiau laisvo laiko turi, tuo daugiau nesuspėji. O kariuomenėje išmokau laiką planuoti. Dabar sukuosi virtuvėje, ir turiu tikslą joje kuo greičiau viską padaryti. Tokie dalykai kaip naminė pica ar mėsos produktai su daržovėmis, pasigamina labai greitai... Kai viską padarau greitai, tada ir atsiranda noras“, – sakė.
Ir pridūrė: „Turiu receptų knygų, bet pagal jas negaminu. Kartais pavartau, bet... Nesu tas, kuris galėtų pagaminti gerą desertą. Man viskas gaunasi „tep lep“. Ir mėgstamiausio patiekalo neturiu. Bet man patinka paprasti receptai.“
Apie knygą „Play, Cook, Kiss: Culinary Tricks“
Naują leidinį pats jo autorius A.Ivanauskas vadina pirmąja filosofine kulinarijos knyga: be receptų joje žmonės ras ir paties A.Ivanausko išbandytus ypatingus kulinarinius triukus – daugybę asmeninių atradimų, kuriuos jis sukaupė per 25-erius metus gamindamas ir keliaudamas.
„Man ši knyga – kaip dienoraštis. Pasidalijau savo asmeninio gyvenimo akimirkomis ir leidau fotografuoti savo namuose! Norėjau, kad matytumėte ir jaustumėte mane ne tik virtuvėje, bet ir tada, kai kuriu ar net esu pavargęs. Neabejoju, kad ši knyga įkvėps pasitikėjimo įveikti visas kulinarines baimes virtuvėje. Turėdami du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus ingredientus nebijosite improvizuoti, o jeigu iki šiol nežinojote, kaip patiekalą išdėstyti lėkštėje – pasidalysiu su Jumis ir šiomis žiniomis. Sužinosite, ir kaip nustebinti paprasčiausiomis virtomis bulvėmis.
Jau seniai svajojau apie tokią filosofinę motyvacinę knygą, kuri būtų skirta kiekvienai dienai – ne tik ypatingoms progoms, kai turime daugiau laiko gaminti. Taigi, joje rašau ir apie stalo estetiką, ir apie maisto komponavimo gudrybes... ir, svarbiausia, – baimės pažabojimą, nes tik ji mums užkerta kelią laisvei, kūrybai ir, be jokios abejonės, – laimei. Mano nuomone, laimingas žmogus – bebaimis žmogus.
Knyga tikrai mėgausis gaminti mėgstantys žmonės, bet daug naudingų kulinarinių triukų sužinos ir tie, kuriems tiesiog patinka valgyti – apie juos irgi pagalvojau, – šypsosi A.Ivanauskas, kurdamas šią knygą pirmą kartą pravėręs ir savo namų duris – dalis nuotraukų gimė būtent čia. – Net fotosesijose naudojau tik savo indus – jų pamatysite įvairiausių, atsivežtų iš viso pasaulio, nes esu tikras taurių ir stalo įrankių maniakas.“
Pasak žinomo kulinaro, savo autorinei knygai jis surinko mėgstamiausius receptus.
„Ruošiant šią knygą, man buvo svarbu, kad maistas ne tik gražiai atrodytų, bet taip pat – kad būtų sveikesnis, – sako pats per kelis mėnesius 7 kg atsikratęs A.Ivanauskas. – Žinoma, visuomet sakau, jog svarbu saikas, todėl tikrai rasite ir riebesnių patiekalų, ir su daugiau cukraus ar gerokai paskrudintų. Mano tikslas – parodyti, o ne uždrausti, kaip kai kuriuos patiekalus gaminti galima truputį kitaip, kad jie neapsunkintų organizmo. Bet kuriuo atveju – viskas turi teikti džiaugsmą. Tad patiekalus galvojau tokius, kad visa šeima turėtų ką valgyti, nes juk nereikia maivytis, kad visi valgome tik bolivines balandas, geriame tik sveikuoliškus kokteilius ir valgome becukrius pyragus. Rašant šią knygą visiškai nerūpėjo paskutinės mados sveiko tendencijos. Kartais tikrai norisi tų skaniųjų šonkauliukų ar tiesiog gero sotaus deserto.“
„Play, Cook, Kiss: Culinary Tricks“ ne tik užpildo iki šiol buvusią specifinę kulinarinių knygų nišą – iki šiol apie maistą buvo kalbama tik per receptų prizmę, bet ir paneigia stereotipą, kad prie recepto visada turi būti nuotrauka. Šiuo atveju vietoje vienos knygos skaitytojai gaus dvi: šalia pagrindinės knygos esanti receptų knygelė tikrai neužims daug vietos virtuvėje, o joje žmonių laukia ir naudingi A.Ivanausko patarimai, pavyzdžiui, kokie produktai geriausiai dera tarpusavyje, kaip neapsigauti renkantis alyvuogių aliejų ar kaip rasti geriausią derinį su baklažanu ir avokadu.
Be to, knygoje – ne tik receptų nuotraukos. Kūrybinio proceso metu fotografuota visoje Lietuvoje, todėl knyga atspindi mūsų šalį, ne tik jos virtuvę.
„Smagiausia buvo keltis naktimis ir rytais tykoti rūko ar ežero viduryje atplaukiančio laivo. Ar vasarą laukti tos akimirkos, kai sunoks pirmoji žemuogė – ji panaudota gaminant sumuštinius su juoda duona ir burokėliais. Knygos pabaigoje kiekvienas ras naudingų patarimų, ką parsivežti lauktuvių iš Lietuvos tam, kad pajaustų tikrąją mūsų šalies skonį. O svarbiausia, žinos, ką iš tų lauktuvių pagaminti namuose“, – teigia A.Ivanauskas.
Nuo kovo 1 d. knygą „Play, Cook, Kiss: Culinary Tricks“ bus galima įsigyti visose prekybos vietose, iki tol – tik Vilniaus knygų mugės metu vasario 23–26 dienomis. Balandžio mėnesį knyga bus išleista dar 5 kalbomis – italų, prancūzų, rusų, vokiečių ir japonų.
