 |
| „Ji“ redakcijos nuotr./Gintaras Deksnys |
Gintaras Deksnys: „Savo kailiu patyriau, rūkymas – tai narkomanija.“
Žurnalistas Gintaras Deksnys prisipažįsta ilgai negalėjęs atsikratyti potraukio užtraukti dūmą. „Rūkaliaus stažą mieliau nutylėsiu, nes tokie skaičiai garbės nedaro, – šypsosi vyras. – Tik vieną kartą buvau nerūkęs apie mėnesį, kai smarkiai sirgau bronchitu. Bet vos pagerėjo, vėl užtraukiau dūmą. Šioji cigaretė buvo lemtinga – vėl įklimpau...“
Kaip Gintaras vis dėlto metė rūkyti? „Labai paprastai – perskaičiau Alleno Carro knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“, – pasakoja žinių vedėjas. – Užteko ją perskaityti iki paskutinio puslapio ir nuosekliai laikytis visų nurodymų. Knyga parašyta labai sumaniai ir įtikinamai, įtaigiai aiškinama, kas yra rūkymas ir kokios jo pasekmės. Galiausiai suvokiau, kad rūkymas yra narkomanija. Dar skaitydamas tą knygą visai praradau norą parūkyti. Taip nejučia sutraukiau paskutinę cigaretę ir daugiau niekada nesinori imti jos į rankas – nei per gimtadienį, nei per Naujųjų metų sutikimą.“
Paklaustas, kas pasikeitė, kai metė rūkyti, žurnalistas įvardija keletą dalykų: „Tapau laisvesnis, nereikia pirkti cigarečių, jei neturi, vaišintis, skolintis, ieškoti. Nevargina rytinis kosulys ir nuolatinis noras atsikrenkšti, kad balsas taptų malonesnis. Pagerėjo sveikata. Tiesa, kvapų iš naujo neatradau, nors, sako, metusiems rūkyti atsiskleidžia neregėta aromatų puokštė. Mano uoslė visada buvo jautri, tokia ir liko. Na, o didžiausias gyvenimo be cigarečių pliusas – laisvė.“
 |
| „Ji“ redakcijos nuotr./Daiva Tamošiūnaitė-Budrė |
Daiva Tamošiūnaitė-Budrė: „Jau beveik metai be cigarečių.“
TV laidų ir renginių vedėja Daiva Tamošiūnaitė-Budrė paskutinę cigaretę surūkė per Naujųjų metų vakarėlį. „Iki to laiko kovojant su rūkymu buvo ir sėkmių, ir nesėkmių, – prisimena moteris. – Bet laikrodžiui išmušus dvyliktą žiūrėdama į fejerverkus supratau, kad atėjo metas gyventi kitaip. Kol kas šį pažadą vykdau sėkmingai.“
Kokiomis priemonėmis įveikė nikotino potraukį? „Mano vyras jau daugiau nei prieš pusmetį buvo atsikratęs šio žalingo įpročio, tada ir pasiryžau: „Iki Naujųjų mesiu rūkyti.“ Jaučiausi nejaukiai, kad mano vyras nerūko, o aš esu gerokai įnikusi į cigaretes, – šypsosi Daiva. – Veikiausiai priklausomybę įveikiau valios pastangomis. Nors dabar gyvenime netrūksta streso ir nervų, sugebu viską kontroliuoti ir be cigarečių.“
Paklausta, kaip tai pavyksta, D. Tamošiūnaitė-Budrė juokauja imanti pavyzdį iš pietiečių. „Kai jaučiuosi itin prastai, visą šiukšlyną iš galvos išplaunu gero vyno taure. Tuo veikiausiai esu panaši į Prancūzijos ar Italijos gyventojus.“
Andrius Mamontovas: „Jau seniai nebeteršiu organizmo.“
Kompozitorius, dainininkas Andrius Mamontovas nerūko daugiau nei penkerius metus. Be svaigalų ir mėsos gyvenu jau penkiolika metų, – pasakoja atlikėjas. – Prisipažinsiu, vieną kitą cigaretę nereguliariai vis dar sutraukdavau, bet prieš penkerius metus pradėjau sportuoti ir mečiau galutinai. Po treniruotės organizmas natūraliai reikalaudavo deguonies, o ne nikotino.“ Kodėl dainininkas nusprendė visai atsisakyti svaigalų? „Atvirai sakau: nebejaučiau saiko, – prisipažįsta Andrius. – Man, iki dvidešimt vienerių metų neragavusiam alkoholio ir nerūkiusiam sparčiai populiarėjančios grupės „Foje“ lyderiui, kaip ir daugumai to meto jaunuolių alkoholis buvo neatsiejamas nuo roko muzikos. Gerti buvo madinga. Kaip, deja, dabar madinga vartoti kuo daugiau įvairiausių narkotikų. Ir aš gėriau, apsvaigęs būdavau kone kasdien. Laimė, atėjo diena, kai sau pasakiau: „Stop! Pakaks.“
Nuoširdžiai linkiu kiekvienam įklimpusiam pasiekti tą kritinį tašką, kai pagaliau suvoki, kad metas sustoti. Kai pats sau tą pripažįsti, gyvenimo būdą pakeisti kur kas lengviau, nes kitų įkalbinėjimai ir moralai retai kada pasiekia.“
Specialisto komentaras
Vilniaus priklausomybės ligų centro psichiatrė Zita Skardinskaitė
„Žmogus pradeda keistis, kai suvokia, kad jam pačiam priklausomybė kelia daugiau skausmo, žalos nei malonumo ar pasitenkinimo. Daugumai priklausomų asmenų tai įvyksta po kelių, keliolikos ar net kelių dešimčių metų, o kai kurie taip ir numiršta nepripažinę savo priklausomybės, – pasakoja psichiatrė. – Laimė, yra įvairių pagalbos būdų: medikamentų, kurie nesuderinami su alkoholiu (disulfiramo), vartojimas; medikamentų, mažinančių alkoholio, narkotikų bei lošimų potraukį (naltreksono, akamprosato) vartojimas ir kt. Tačiau vien tabletės ne išeitis. Vartojami vaistai duoda norimą efektą tik tada, jei yra derinami su įvairiomis psichosocialinėmis programomis, psichoterapija, darbu tarpusavio pagalbos grupėse (anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų, anoniminių lošėjų, toliau – AA, AN, AL).“
Kiek laiko trunka psichosocialinės paramos pratybos? „Psichosocialinės programos trunka nuo kelių mėnesių iki 1–1,5 metų ir 1–3 mėnesius. Viena iš trumpų gydymo programų yra Minesotos modelio programa (stacionarinė 28 dienų), skirta padėti priklausomybės ligomis sergantiems asmenims keisti mąstymą, jausmus, elgesį bei grįžti į sveiką gyvenimą. Jos pagrindą sudaro 12 žingsnių programa, grupinė psichoterapija, socialinių įgūdžių lavinimas bei informacijos apie ligą suteikimas. Svarbu ieškoti pagalbos. Į mūsų centrą gali kreiptis ir kreipiasi ne tik pacientai, bet ir jų šeimos nariai, artimieji, draugai, darbdaviai…“
O kaip netapti priklausomam? „Na… Tai ir paprastas, ir sunkus klausimas. Kad vieni žmonės tampa priklausomi, kiti ne, lemia daugybė faktorių. Priklausomybės atsiradimą gali lemti paveldimumas, tam tikros asmeninės savybės, netinkama aplinka ir pan., – pasakoja psichiatrė Zita. – Kai kuriuos faktorius galime valdyti ir keisti, o kitų negalime. Pavyzdžiui, nepakeisime temperamento ar kai kurių jau susiformavusių būdo bruožų, bet pažinę save, įvardiję stipriąsias ir silpnąsias savybes, galime koreguoti savo požiūrį bei elgesį. Tad neatsitiktinai AA, AN ir AL grupėse kalbama tam tikra malda: „Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu, ir išminties, kad tą skirtumą suprasčiau.“
Apie Alleno Carro metodą Lektorius Evaldas Žvirblis
„Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“ yra sėkminga daugiau nei 90 procentų. Palyginkite: NPT (nikotino pakaitalų terapija, kai vartojama kramtomoji guma, pleistrai, inhaliatoriai) veiksmingumas nesiekia net 10 procentų, antidepresantų, tokių kaip „Zyban“ ar „Wellbutrin“, vartojimas efektyvus daugiausia 18 procentų, o kur dar dažnas pastarojo preparato šalutinis poveikis, – pasakoja specialistas. – O štai Alleno Carro „Easyway“ metodas, kai nevartojama jokių pakaitalų, neturi šalutinio efekto. Be to, daugelis metančiųjų rūkyti neišgyvena jokių sukrėtimų bei vadinamosios abstinencijos, dėl kurios kiti metodai neduoda norimo efekto.“ Kaip veikia ši kone stebuklu laikoma metodika?
„Alleno Carro centro lektorius gilinasi į priežastis, kodėl mes rūkome, o ne į tai, kodėl turėtume to nedaryti. Rūkaliai juk ir patys žino, kad rūkyti yra nesveika, brangu ir pan. – tvirtina Evaldas Žvirblis. – Suteikiama informacija padeda įtikinti rūkalių, kad rūkymas, priešingai nei jis mano, nesuteikia malonumo ar atsipalaidavimo. Taip pat dingsta jausmas, kad rūkantysis aukoja kažką labai ypatinga. Daugelis rūkančių žmonių klaidingai baiminasi, kad be cigaretės negalės mėgautis gyvenimu ar kovoti su stresu. Metodas paaiškina ir pašalina šią baimę. Panaikinus poreikį bei potraukį rūkyti, nebelieka ir jokio reikalo naudoti valią. Rūkalius įgyja pasitikėjimo, kad galės mėgautis gyvenimu ir kovoti su stresu nerūkydamas. Svarbiausia, taps laimingu nerūkančiu iškart, vos užgesinęs paskutinę cigaretę! Ir… dar svarbiau – niekada nepasiilgs rūkymo. Sunkiausia yra ne mesti rūkyti, o išlaikyti teisingą požiūrį į rūkymą pirmuosius metus t. y. matyti cigaretes, bet nejausti joms potraukio ir sąmoningai mėgautis normalia savijauta.“
Garsenybės: jie irgi buvo nikotino vergai
Aktoriaus Melo Gibsono, kuris negalėdamas susidoroti su jį užgriuvusia šlove griebėsi alkoholio, karjerai Holivude buvo iškilusi didžiulė grėsmė. Po filmo „Pašėlęs Maksas“ demonstravimo M. Gibsonas vis dažniau griebdavosi taurelės. Po daugybės nuotykių kino žvaigždė visgi pažabojo savo priklausomybę. Tačiau nėra tikras, kad ši kova jau laimėta…
„Džiaugiuosi pabuvęs alkoholiku“, – tokiais žodžiais britų aktorius Anthonis Hopkinsas neseniai šokiravo 300 Malibu (JAV Kalifornijos valstija) anoniminių alkoholikų susirinkimo dalyvių. „Žinoma, kremtuosi dėl skausmo, kurį suteikiau kitiems žmonėms, bet alkoholiko patirtis yra nepaprasta ir labai stipri“, – pridūrė kino garsenybė. Kone trisdešimt metų blaiviai gyvenantis E. Hopkinsas sutiko kalbėti apie karčią savo patirtį.
Serialo „Draugai“ aktorių Matthew Perry artimieji akylai prižiūri, kad jis vėl nesigriebtų narkotikų ir alkoholio. Anksčiau žvaigždei sekdavosi kurį laiką susilaikyti nuo svaigalų, tačiau draugai, matyt, ne be reikalo baiminosi – Matthew per daug savimi pasitikėjo. „Kurį laiką buvau „švarus“, maniau, visi siaubingi įpročiai yra pažaboti. Bet nespėjau net apsidairyti, ir mano rankoje jau buvo „Margaritos“ taurė, ketinau pirkti dozę“, – atviravo aktorius. Jis tikino, kad yra rimtai užsibrėžęs įveikti savo demonus ir jau kurį laiką pažadą tesi…
Kalbant apie narkotikų ir svaigalų žalą sveikatai, psichinei savijautai ir gyvenimui, negalima nepaminėti ir Britney Spears. Popmuzikos princesė dėl priklausomybių vos nesužlugdė ne tik karjeros, be ir viso gyvenimo. Laimė, artimieji ja laiku pasirūpino. Jau kuris laikas atlikėja stojiškai demonstruoja blaivų gyvenimą. Ir, atrodo, yra patenkinta…
