Pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai vaikų, neturinčių aiškios lyties. Vien Vokietijoje per metus gimsta nuo 80 iki 120 interseksualių kūdikių.
Lietuvos statistika ne tokia gąsdinanti. 2008 m., kai gimstamumas buvo pasiekęs aukštumas, šalyje gimė dešimt vaikų, turinčių ir vienos, ir kitos lyties bruožų. Praėjusių metų duomenų Higienos institutas dar nesusistemino, tačiau 2010-ųjų statistika rodo, kad tuomet gimė penki interseksualūs kūdikiai.
„Tai – naujagimių statistika. Tačiau kartais lyties raidos sutrikimai išryškėja vėliau. Jei į vieną krūvą sudėtume viską, net tokius sutrikimus kaip šlaplės atsivėrimo defektai, galėtume sakyti, kad problemų dėl lyties turi 1 iš 2000 žmonių. Tai gana daug“, – „15min“ sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas prof. Algirdas Utkus.
Įvairūs sutrikimai
Interseksualumas – tam tikra anomalija, tačiau tai dar nereiškia, kad kūdikis – nesveikas. Visi kiti jo organai gali kuo puikiausiai funkcionuoti.
Lyties sutrikimas gali būti įvairių lygmenų: genetinis, gonadinis, anatominis ir kt. Pirmu atveju žmogus gali turėti moterišką chromosomų rinkinį, tačiau jo fenotipas – išorė – panašesnė į vyro. Arba atvirkščiai. Gonadinis lygmuo – kai lytinės liaukos nepakankamai išsivysčiusios. Nutinka ir taip, kad žmogus turi ir sėklides, ir kiaušides.
Vertinant anatomiškai, pagal išorinius lyties organus, irgi gali būti neatitikimų. Kūdikis gali turėti vyro arba moters genitalijas – arba abiejų mišinį.
„Tai reiškia, kad išoriniai lyties organai gali būti moteriški, o vidinės jų struktūros – vyriškos. Pavyzdžiui, centre konsultavome vieną porą, negalėjusią susilaukti vaikų. Ieškojome genetinių priežasčių, lemiančių nevaisingumą. Atlikus sutuoktinių chromosomų tyrimą paaiškėjo, kad abu partneriai – vyras ir moteris – turi vienodą chromosomų rinkinį: vyrišką 46,XY. Išoriniai moters lyties organai – moteriški, tik nėra viršutinės makšties dalies. O viduje – nei gimdos, nei kiaušintakių. Senais laikais, matyt, niekas netyrė, tai taip ir liko“, – svarstė A.Utkus.
Galutinis sprendimas – tėvų
Kokią lytį parinkti kūdikiui, tėvai turi apsispręsti iki kol jam sueis pusantrų metukų. Konsultacijos su medikais – būtinos. Nors chirurgiškai suformuoti moters lytį kur kas paprasčiau, reikia atsižvelgti ne tik į išorinius lyties organus, bet ir į vidinius.
„Dar vienas atvejis iš realaus gyvenimo: gimė kūdikis, išoriniai lyties organai kėlė tam tikrų abejonių. Buvo ištirtos chromosomos – nustatytas normalus vyriškas tipas. Žinodami tą faktą, tėvai pasirinko vaiką auginti kaip berniuką. Tačiau, kaip parodė vėliau atlikti nuodugnesni tyrimai, suklydo, nes viduje nebuvo nei sėklidžių, nei kiaušintakių ir gimdos – tik trumpa akla makštis. Vaikas augintas kaip berniukas, nors neturėjo normalios vidinės lyties organų struktūros – nei moteriškos, nei vyriškos“, – pasakojo profesorius.
Genetiniams ir medicininiams tyrimams žengiant į priekį, pavojus suklysti kyla vis rečiau. Lyties problemos nesibaigia chirurginiu gydymu. Neišvengiamas – ir hormoninis.
Genetines ligas visuomenė vis dar linkusi slėpti – net nuo pačių artimiausių žmonių. Lyties raidos problemos paprastai lieka siaurame šeimos rate.
„Tėvams tai – didžiulis stresas. Jei apie lyties defektus sužinoma jau brandžiame amžiuje, be psichologo konsultacijų neapsieinama. Sužinoti, kad išoriškai esi vienoks, o viduje kitoks, baisus smūgis. Su tuo susitaikyti reikia laiko. Tačiau praktika byloja, kad su viskuo susitaikoma“, – kalbėjo A.Utkus.
Bijo dar didesnės izoliacijos
Dvilytėje visuomenėje interseksualumas kelia rūpesčių ne tik tėvams ar medikams, bet ir valdžios institucijoms. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinė etikos taryba rimtai svarsto, ar nereikėtų aiškios lyties neturintiems žmonėms suteikti atskirą teisinį statusą. Konsultuojantis su medikais, teisininkais, sociologijos ekspertais ir tais pačiais interseksualais, prabilta net apie trečiąją lytį.
 |
| A.Utkus |
„Gamtoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: sliekas – klasikinis hermofroditas. Antikiniuose meno kūriniuose, ypač skulptūroje, buvo vaizduojami žmonės, turintys abiejų lyčių požymių. Literatūroje netgi rašyta, kad dvilytis individas yra pranašesnis už vienalytį. Taigi diskutuoti galima gana plačiai. Tačiau pagal visuomenės sąrangą dvi lytys galų gale imtos laikyti norma. Mano manymu, negali būti dar vienos neaiškios lyties: užtenka, kad ir tos dvi sunkiai susišneka“, – pastebėjo gydytojas genetikas.
Jis atsargiai vertina siūlymus įvesti trečiąją lytį dar ir dėl to, kad tokiu atveju interseksualai galėtų tapti dar labiau izoliuoti: „Lyties raidos sutrikimo negalime laikyti norma ar taisykle, siekiant, kad atsirastų kas nors trečio. Tada galima kalbėti ir apie kitus sutrikimus: juk šitiek daug įgimtų širdies ydų. Kodėl apie tuos žmones nekalbėti? Kodėl jų neišskirti?“
Kada formuojasi lytis
Iki šeštos vystymosi savaitės, nesvarbu, kokį chromosomų rinkinį – vyrišką ar moterišką – turi, embrionai yra vienos lyties – visi ambiseksualūs. Tai reiškia, kad tiek išorinių, tiek vidinių vaisiaus lyties organų pirmtakai yra visiškai vienodi. Bazinė žmogaus lytis yra moteriška. Vėliau pasukama arba moteriškos, arba vyriškos lyties formavimosi kryptimi.
Nuo šeštos savaitės pradeda formuotis vyriška lytis, jei kiaušialąstė buvo apvaisinta spermatozoidu, kuris turi Y chromosomą. Jei kiaušialąstė apvaisinta spermatozoidu, kuris turi X chromosomą, iki dvyliktos savaitės lyties raida išgyvena ramybės stadiją – lyg nieko nevyktų. Po to pradeda vystytis moteriška lytis.
Gimus žmogaus lytinė raida nesustoja, ji tęsiasi brendimo metu. Tai vyksta, bręstant vyriškoms ir moteriškoms liaukoms – kiaušidėms, sėklidėms.
Papildyta 2012 m. kovo 26 d.
Po kelių savaičių po straipsnio publikavimo redakcijai anoniminį laišką parašė moteris. Ji prisipažino būdama 34 metų sužinojusi, kad genetiškai yra vyras, nes turi vyrišką chromosomų rinkinį.
Moteris nenorėjo viešinti asmeninio gyvenimo detalių, tačiau užsiminė, kad gydėsi ir galbūt galėtų duoti patarimų žmonėms, neseniai susidūrusiems su panašia problema.
Moteris sako, kad, jei atsiliepiančių būtų nemažai, galbūt pavyktų burtis į bendruomenę.
Su genetinėmis lyties problemomis susidūrusius likimo draugus ji ragina rašyti elektroninius laiškus adresu kitalytis@gmail.com
