Aktorių duetas Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas remdamiesi ankstesnių metų patirtimi atnaujino programą ir subūrė aktorių komandą, kuri ne tik profesionaliai pritaikytų pasirodymus pagal individualius poreikius, bet ir nuoširdžiai gilintųsi į senjorų pasakojamas asmenines istorijas.
Vienas iš projekto siekių buvo pasitelkiant įvairias menines priemones gerinti pasienio zonos senjorų emocinę sveikatą bei stiprinti tarpusavio ryšius, bendruomeniškumą. Per dvejus projekto metus aplankyti senjorai, gyvenantys Šalčininkuose, Šalčininkėlių ir Dieveniškių miesteliuose bei Pupiškių, Didžiulių, Padvarių, Jurgelionių, Geležių, Urelių, Daulėnų, Sabaliūnų, Pašalčio, Poškonių, Siaurimų, Šiudainių, Rimašių, Dailidžių, Paginių, Kaziulių ir Žižmų kaimuose.
Profesionalių menininkų – aktorių ir sertifikuotų socialinių klounų – komanda vedė senjorams teatralizuotas fotosesijas, atliko specialiai jiems parengtą muzikinę programą. Susitikimai vyko skirtingomis kalbomis, prisitaikant prie įvairiakalbės ir daugiakultūrės Šalčininkų rajono gyventojų tapatybės. Atskiras meninių veiklų dalis jungė pašnekesiai apie gyvenimą: senjorai noriai dalijosi sukaupta gyvenimiška patirtimi ir patarimais. Veiklų dalyviai linkėjo jaunesnėms kartoms sveikatos, laimės, meilės, ilgų gyvenimo metų, gyventi taikiai, draugiškai, būti sąžiningiems ir teisingiems.
Kalbėdamas apie savo patirtį dalyvaujant susitikimuose su senjorais aktorius Lukas Auksoraitis minėjo, kad „Į kiekvieno senjoro namus eidavome kaip į naują spektaklį. Nežinojome, kokia bus žmogaus nuotaika, nusiteikimas. Tačiau visi senjorai mus priėmė su atvira širdimi, jiems mes buvome dienos, mėnesio, o kitiems gal ir metų įvykis.
Proceso metu pastebėjau, jog buvimas su senjorais, klausymasis jų istorijų mane taip pat praturtino. Man pačiam šita veikla priminė, jog garbaus amžiaus žmogus – išmintingas žmogus. Jo visada įdomu klausytis. Tokios veiklos, kaip ši labiausiai skatina bendrauti. Ne retai mūsų vizito atgarsiai nuaidėdavo per vieną ar kitą kaimą. Senjorai pasakoja įspūdžius kaimynams, vaikams, anūkams. Tikiuosi, po mūsų vizito senjorai dažniau susitiks ir tarpusavyje.“
Aktoriai pripažįsta, jog pradžioje vykdant veiklas kilo sunkumų dėl senjorų uždarumo: todėl pirmiausia reikėjo rasti kontaktinių žmonių, per kuriuos galėtų būti mezgamas pradinis ryšys. Senjorai baiminosi įsileisti nepažįstamus žmones į savo namus. Vis dėlto, eigoje tarpusavio ryšys vystėsi natūraliai ir įgyvendinti projekto misiją – sukurti kultūrinius tiltus tarp skirtingų kartų – pavyko sėkmingai.
Projekto vadovė ir idėjos autorė Virginija Kuklytė akcentavo, kad kasmet „temos tapo vis gilesnės, orientuotos ne tik į kūrybiškumą, bet ir į emocinę bei socialinę gerovę. Perėjome nuo bendrų kūrybinių dirbtuvių prie sudėtingesnių temų, susijusių su emocijų atpažinimu ir išraiška, kurios buvo pritaikytos individualiems dalyvių poreikiams. Proceso metu kūrybinis bendradarbiavimas tapo ne tik menine, bet ir socialine patirtimi, kurioje senjorai jautėsi svarbūs, nepamiršti ir gerbiami.“
Užsiėmimų pabaigoje senjorai pasidalijo, jog netikėti profesionalių aktorių ir socialinių klounų apsilankymai jiems sukėlė nuostabą – mat įprastai tokiose vietovėse menininkų kolektyvai nesilanko. Vieningai pritarta, kad koncertai, spektakliai ir kitos veiklos gerina nuotaiką, padeda nesijausti vienišam. Personalizuoti aktorių pasirodymai suteikė laimės, džiaugsmo, dalyvių veiduose neblėso šypsenos.
Aktorius Artur Svorobovič po susitikimų su senjorais atvirai dalinosi įspūdžiais: „Proceso metu atradau jautrų ryšį ir nuoširdų bendravimą su senjorais. Jų atvirumas, tiesa akyse, paprastumas ir tuo pačiu metu begalinė patirtis – skleidėsi susitikimų metu. Tai kėlė susižavėjimą ir grožį. Senjorai – tai žmonės kurie turi kuo pasidalinti, turi ką papasakoti ir turi ką palinkėti ateities kartoms. Nuoširdūs senjorų žodžiai, tampa prasmingesnis ir stipresni už knygą ar filosofų mintis.“
Savo mintis apie užsiėmimus su senjorais išsakė aktorius, sertifikuotas socialinis klounas Šarūnas Gedvilas: „Su kiekvienu stengiamės užmegzti individualų ryšį. Komandoje turėjome keliomis kalbomis kalbančių aktorių, todėl senjorai nejausdavo diskomforto bendrauti sau neįprasta kalba. Ne vienas pripažino kad jaučiasi vienišas ir kad šį susitikimą ilgai atsimins. Kelios močiutės vis kartojo: „Mirsiu – nepamiršiu, kas čia buvo“.
Dažnai senjorai labai nustebdavo, kad visas pasirodymas skirtas tik jiems individualiai. Būdavo ir labai jautrių akimirkų kai senjorai graudindavosi išgirdę savo jaunystės dainas. Per bendras teatro veiklas senjorai pradėjo atsiverti, įsitraukė į procesą, dalinosi savo istorijomis ir patirtimi. Projekto eigoje mūsų santykiai tapo ne tik profesiniai, bet ir asmeniški.“
Pasak projekto komandos, veiklos buvo reikšmingos abiem pusėms – šie tarpusavio mainai suteikė galimybes meno pagalba apsikeisti vertinga patirtimi: senjorai turėjo progą įsitraukti į kūrybinį procesą, o aktoriams tai buvo galimybė pažinti Pietryčių Lietuvos regiono senjorų požiūrį į gyvenimą, įsigilinti į jų emocinį pasaulį, išgirsti unikalias asmenines istorijas.
Fotogalerija:
„Kalbantys jausmai“ – video:
Projekto veiklos finansuotos Lietuvos kultūros tarybos ir Europos sąjungos. Ilgamečiai sociokultūrinių veiklų partneriai – Britų taryba Lietuvoje. Kūrybinė komanda nuoširdžiai dėkoja ZOOMBOOK už galimybę įamžinti ypatingas teatralizuotų susitikimų akimirkas ant fotodrobių ir jas padovanoti senjorams.
