Aktorystė kol kas – tik prisiminimas
Grėtė į laikus, kai buvo aktorė, šiandien žiūri paprastai. „Gyvenime būna arba malonios situacijos, arba pamokančios. Ten buvo visko“, – prisimena mergina. Duodama interviu 15min ji tikina, kad be tos patirties nebūtų tokia, kokia yra šiandien.
G.Krutovienė vaidinti pradėjo būdama 13-os. Tada labai džiaugėsi būsima šlove, pasirodžius seriale jos žinomumas ėmė augti žaibišku greičiu. Tačiau vėliau, jau 15-metė, suvokė tikrąją žinomumo kainą.
„Supratau, kad jeigu eidama gatve kur nors užkliūsiu ir iš skausmo nusikeiksiu, kažkas iš karto užsipuls, kad viešoje vietoje taip elgtis nederėtų“, – prisimena Grėtė.
Po šio suvokimo G.Krutovienė atsikando aktoriaus duonos ir padarė išvadą, kad visgi tai yra ne jai, kad ir kokia ta patirtis buvo brangi. Nors ir vadina save ekstraverte ir mėgsta bendrauti, vis dėlto jai labiau patinka pabūti vienai tyloje.
„Džiaugiuosi, kad gavau dėmesio, nes tik jo dėka man aiškiau susidėliojo mintys dėl ateities“, – dabar tikina G.Krutovienė.
Mergina pripažįsta, kad maištinga paauglė, kurią ji vaidino seriale „Nekviesta meilė“, buvo labai panaši į ją pačią. Todėl Grėtės mama sakydavo, kad jai net nereikia vaidinti.
„Turėčiau atsiprašyti savo mamos, jeigu nesu to padariusi, nes buvau labai nelengva paauglė. Dažnai realybėje buvau dar sunkesnė nei mano personažas. Aišku, buvo ir skirtumų. Buvau labai užsispyrusi, hiperaktyvi ir truputį nagla“, – 15min pasakoja dabar jau buvusi aktorė.
Vis dėlto mergina į aktorystę visiškai nespjauna – jeigu sulauktų kokio nors įdomaus pasiūlymo, tikrai apie tai pagalvotų. Ji laiko save lanksčia ir atvira pokyčiams. O šiuo metu G.Krutovienė veda įvairius seminarus apie šunų dresūrą, todėl kamerų nepamiršta.
Tiesa, Grėtė norėjo studijuoti režisūrą, bet tais metais kurso nerinko. Gal tuomet ir nebūtų taip nutolusi nuo kino, tačiau likimas sudėliojo viską taip, kaip priklauso. Jos tėvai protestavo sprendimui pasiimti laisvus metus, tad galiausiai mergina pasirinko verslo vadybos studijas.
„Gautas žinias dabar galiu pritaikyti savo veikloje, vystydama savo įmonę šunų akademiją „WonderDog“, todėl džiaugiuosi, kad tėvai mane pastūmėjo“, – patikina G.Krutovienė.
Gyvūnus myli nuo mažens
Grėtės meilė šunims gimė tada, kai vaikystėje bandė pritapti prie bendraamžių. Tuo metu jos draugės kolekcionavo plakatus su įvairiomis garsenybėmis, tokiomis kaip Britney Spears ar Christina Aguilera. Grėtė irgi ėmė kolekcionuoti jų plakatus, kol vieną dieną gavo iš auklėtojos mažą kalendorių su šuniuko nuotrauka. Tada dainininkių plakatus pakeitė šunų nuotraukos. Netrukus ji įsigijo ir knygų apie šunų elgesį, ėmė domėtis jais iš esmės.
Vėliau atėjo diena, kai ji paprašė tėvų šuns. Grėtė pasakoja, kad ir su pirmaisiais savo augintiniais užsiiminėjo dresūra.
Tada prasidėjo paauglystė, studijos, prezidentavimas studentų atstovybėje. Po savo paskutinės kadencijos buvusi aktorė per dienas gulėdavo lovoje ir žiūrėdavo į lubas arba į kompiuterio ekraną – buvo apėmusi depresija. Tuomet ją ir vėl išgelbėjo keturkojai – akys užkliuvo už vaizdo įrašų, kuriuose aiškinama, kaip dresuoti šunis.
Mergina ėmė vaikščioti į prieglaudas, priglaudė šuniuką, susirado informacijos, kur mokytis šunų dresavimo.
Šunų namie pakaks, metas galvoti apie kūdikį
Šiuo metu ji augina du šunis ir katę. Tiesa, katę prieglaudoje išrinko pirmasis šuo. Antrasis Grėtės auginamas šuo yra Stafordšyro terjeras. O daugiau šunų nusprendė su vyru nebeįsigyti – šypteli, kad kitas keturkojis jau bus mažas žmogeliukas.
Savo dabartinį vyrą Grėtė sutiko prieš vienuolika metų. Trejus metus jie jau yra susituokę. Vestuvės vyko gamtoje, nes Grėtė, užaugusi gamtos apsupty, visada apie tai svajojo. Juos sutuokė abiejų mėgstamas pastorius.
Pora susipažino, kai Grėtei buvo septyniolika. „Ačiū Dievui, kad jis nežiūrėjo tų serialų ir manęs neatpažino. Kai kurie žmonės imdavo elgtis kitaip, kai atpažindavo, tas labai jausdavosi – gerai, kad to išvengėme“, – juokiasi ji. Apie savo vyrą Grėtė neišsiplečia, nes jis nenori būti aptarinėjamas viešai.
Meilė gyvūnams pavirto į mėgstamą darbą
Galiausiai, po ilgų mokymųsi šunų dresūros srityje, buvusi aktorė nusprendė kurti savo verslą. Ji nuo vaikystės netilpo į rėmus ir kartojo, kad nedirbs samdomo darbo. Daug žinių buvo įgijusi universitete, todėl didelių problemų kuriant įmonę neiškilo.
Pasirodo, ne viskas šuns elgesyje priklauso nuo šeimininko. Jie turi savo charakterį. Net ir „WonderDog“ šunų akademijos įkūrėjos auginami du šunys yra labai skirtingi. Daug lemia genetika, o kita dalis – ta, kur mes, žmonės, galime padėti. Visgi pašnekovė pasakoja, kad yra tekę turėti šunų „kietų riešutėlių“, kuriems nepadėjo tiek, kiek pačiai norėjosi.
Rudenį, žiemą ir pavasarį Grėtės darbas yra intensyviausias. Šiais metų laikais ji anksti keliasi, pavedžioja savo šunis, išgeria žalios arbatos ir sėda prie kompiuterio atsakinėti į klientų laiškus. Tiesa, anksčiau ji gerdavo kavą, bet dėl skrandžio problemų dabar to vengia.
Vėliau seka individualios treniruotės lauke, akademijoje arba kliento paskirtoje vietoje. Vakarais – grupinės treniruotės. Darbas prasideda 9-10 ryte, o 22 val. Grėtė grįžta į namus ir toliau derina įvairius reikalus su savo komanda. Dėl tokių intensyvių laikotarpių ji ypač vertina vasarą – jos metu darbų mažiau.
Didžiausias tokio darbo pliusas, anot Grėtės, yra galimybė bendrauti su daug skirtingų žmonių, keliauti po Lietuvą ir netgi skambinti į kitas šalis, niurkyti įvairius šuniukus. Minusas – nerimas, ar galės šuniui padėti.
„Pavyzdžiui, praeitą savaitę turėjau atvejį su šuniu, kuris puola vaikus. Tai veislei nėra būdingas toks elgesys. Traumų jokių neturėjo. Labai nerimavau, ar galėsiu padėti“, – pasakoja ji. Mergina neslepia, kad ne kartą buvo apkandžiota šunų, tokios patirtys irgi nėra malonios.
Beje, Grėtė tikina, kad dažnai šuniui nebūna taip blogai, kaip nupasakoja šeimininkai. Jos teigimu, kartais problemos slypi pačiuose šeimininkuose ir neteisingoje jų komunikacijoje.
„Jeigu tik šeimininkas leis, šuo gali pakeisti jo gyvenimą į gerą. Tačiau nutinka taip, kad žmonės nori tik patogaus gyvenimo, nori imti, bet nenori duoti“, – teigia „WonderDog“ šunų akademijos įkūrėja.
Dažnai iškyla klausimas, ar šuo tikrai tinkamas kiekvienam, bet Grėtė tikina, kad toli gražu ne. „Visų pirma, žmogus turi būti atsakingas, lankstus, nes niekada nežinai, kokį šunį gausi, na, nebent labai gerai pasidomėsi veisle. Tas negalioja priglaustiems šunims, o ir veisliniai šunys gali nustebinti. Taip pat svarbu būti smalsiems, kūrybiškiems ir emocionaliems. Šioje vietoje man labai padeda aktorystė“, – dėsto ji.
