– Kodėl nutarėte baigti serialą?
– Mes tik darom pauzę.
– Tai reiškia, kad vėliau ir vėl galėsime jį žiūrėti?
– Tiksliai nežinau. Žinau tik tai, kad, norint tęsti, reikia tinkamiau pasiruošti. Iki šiol dirbom be jokios pertraukos. Aš būčiau linkęs daryti pauzę, geriau pasiruošti ir vėl kokybiškai startuoti.
– Ar tai buvo pirmasis jūsų bandymas imtis režisieriaus darbo?
– Televizijoje – taip.
– Kokį ryškiausią prisiminimą paliko šis darbas?
– Sužinojau, kad tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. 80 serijų per sezoną turint minimalias technikos galimybes – košmariškas darbas. Telieka padėkoti kolegoms, kad visi dirbo kaip laikrodis.
– Jūs seriale vaidinote Andrių Žvinį, vieną pagrindinių herojų. Kas buvo lengviau – režisuoti ar vaidinti?
– Lengviau vaidinti. Ateini, atidirbi ir išeini. O režisieriui su visa komanda tekdavo darbuotis diena iš dienos nuo ryto iki vakaro.
– Ar ėmusis režisieriaus darbo jums buvo svarbu neatitrūkti nuo pirmtakų įdirbio?
– Būčiau keikęs save, jei būčiau atsisakęs režisuoti šį serialą, kai iš šių pareigų pasitraukė Alvydas Šlepikas, pradėjęs rašyti naują kino filmo scenarijų. Sutikau šiek tiek baimindamasis, kad nenukristų geri serialo reitingai. Nors turiu savitą požiūrį į tuos reitingus, vis dėlto džiaugiuosi, kad jie nenukrito.
– Vadinasi, savo veiklos rezultatu likote patenkintas?
– Esu patenkintas, kad šis serialas suteikė paskatą atsirasti ir kitiems serialams.
– Ar būdamas režisierius atradote daug nauja?
– Iš karto atrodė, kad tai bus paprasta, tačiau kuo toliau, tuo labiau supranti, kad daug ko dar nežinai. Kai paklausdavau ko nors savo draugų režisierių, jie tik atsakydavo: „Geriausia pamoka yra praktika.“
– Kuri serialo siužetinė linija, jūsų nuomone, buvo geriausia atskleista?
– Manau, visos, kurios pradėtos narplioti nuo serialo pradžios. Režisierius nieko negali padaryti, kai aktoriui netikėtai tenka pasitraukti. Neįmanoma vienu metu narplioti daug siužetinių linijų. Mūsų formatas verčia apsistoti ties keliomis ir su jomis žaisti.
– Ar Andrius Žvinys tapo artimas jūsų sielai?
– Nežinau, kaip būtų toliau, bet per šitiek metų susigyvenau su juo.
– Regis, jums pačiam neteko patirti tiek iššūkių, kiek jūsų herojui...
– Gerai, kad bent seriale jų netrūksta. O kaip klostysis gyvenime, tik ponas Dievas žino.
– Įdomiau vaidinti tai, ko pačiam neteko išgyventi?
– Žinoma. Aktorystė yra toks kvailas amatas, kad gali patekti į tokias situacijas, į kokias gyvenime gali niekada ir nepakliūti.
– Kam skirsite vasarą?
– Darbams. Būsiu dar vieno 70–80 dalių serialo režisierius. Jei viskas sėkmingai susiklostys, po Mindauginių prie Šiaulių ketiname pradėti filmuoti naują serialą apie nedidelės kaimo bendruomenės gyvenimą. Jo darbinis pavadinimas, atrodo, „Aiškiaregio duktė“.
