Dabar R.Makauskaitė – daili, laiba, dukrą auginanti pardavėja, savo širdį atidavusi Stokholme gyvenančiam arabui. Visgi prieš kelerius metus jos gyvenimas atrodė visai kitaip: alytiškė svėrė per 130 kg, kankinosi dėl sveikatos problemų, buvo ištekėjusi ir... nesiruošė nieko keisti. Kas nutiko?
Dėl antsvorio kalta pati
Visą gyvenimą R.Makauskaitė buvo apkūnesnė nei daugelis aplinkinių. Tačiau didelis svoris, rodos, gyventi netrukdė – pastabų niekas nesakė, susiimti neragino, dėmesio netrūko – dar būdama visai jauna ji ištekėjo, laimingai kurstė šeimos židinį, jokio vargo nematė.
Nors R.Makauskaitė ir suprato, kad atrodo kitaip nei visi, problemos tame neįžvelgė. Tol, kol nepamatė savęs nuotraukoje – atrodytų, viena stora prie visų liaunų.
„Namuose niekada neturėjau svarstyklių, niekad nebuvau bandžiusi laikytis dietų. Man niekas nesakė, kad atrodau negražiai, kad kažkas blogai. Ir vyras manimi buvo patenkintas... Tačiau kartą pamačiau save kažkokios šventės nuotraukoje. Sau nepatikau. Tada ir nusprendžiau nusipirkti svarstykles. Užlipusi ant jų pamačiau gąsdinantį skaičių – svėriau 132 kg“, – Žmonės.lt pasakojo alytiškė.
Pamačius įspūdingą skaičių ją apėmė siaubas: „Pirmąkart nepatikėjau. Galvojau, kad tai svarstyklės blogos – juk negali šitaip būti... Užlipau dar kartą, bet jos rodė tiek pat.“
Dabar R.Makauskaitė gali lengvai paaiškinti, kodėl tiek svorio užaugo.
„Prieš vestuves, gimdymą, svėriau 92 kg. Vėliau svorį pati užsiauginau ir žinau, kaip. Nemažai priaugau po gimdymo, kai sėdėjau namuose. Pagimdžiau mergaitę. Ji nuo pirmų dienų buvo labai gera, rami – tyliai miegodavo ir tiek. O aš nusipirkdavau žurnalą „Žmonės“ ir kilogramą saldainių. Skaitydavau ir valgydavau, valgydavau... Kol vienoj pusėj būdavo vien saldainių popieriukai, o kitoje – tuščias maišelis. Tada eidavau pavalgyti, nes juk per tą laiką nesuspėjau. Neturėjau saiko“, – prisimena ji.
Be abejonės, toks antsvoris lėmė sveikatos problemas. „Prisimenu, kaip reikėdavo eiti į parduotuvę. Nors ji gal už kokių 500 metrų, vis tiek pasiimdavau vežimėlį su vaiku ir jį stumdavau. Kitaip nepaeidavau – per daug skaudėdavo nugarą. Ką jau kalbėti apie kitas sveikatos problemas“, – sako ji ir vardija: pakilęs spaudimas, sopantys sąnariai...
Per metus numetė keliasdešimt kilogramų
Pamačiusi, kiek sveria, R.Makauskaitė nusprendė imtis veiksmų. Drastiškų. „Buvau pasiryžusi skrandžio užrišimo operacijai, tačiau tam nebuvo pakankamai pinigų. Net galvojau pasiimti paskolą! Kreipiausi į gydytojus, buvau pasidariusi reikiamus tyrimus. Labai norėjau pasikeisti. Juk man buvo tik 30 metų – taip gyventi nesinori“, – pasakoja ji.
Bet operacijos neprireikė – visų pirma nusprendė pamėginti nevalgyti. Na, bent jau tiek daug. „Tada, maždaug prieš ketverius metus, buvo labai populiari japoniška dieta. Pradėjau jos laikytis, kilogramai palengva tirpo. Ėmiau kiekvieną dieną svertis, atsirado azartas. Ilgainiui pradėjau skaičiuoti kalorijas, pati pajaučiau, koks maistas tinka mano organizmui. Ėmiau sportuoti“, – pasakoja.
Pasirodo, norint šitaip sulieknėti labai daug sportuoti nė nereikia: „Sporto klubą lankiau gal du mėnesius, bet man ten nepatiko. Tada internete radau sau tinkamus pratimus... Reikėjo sportuoti, nes nukritus svoriui pilvas vis tiek pasiliko. Darydama mankštą pilvo apimtį sumažinau gal 10 cm.“ Ir dabar Rasa tebesportuoja – rytą vakarą daro mankštą, atlieka po kelis pratimus.
Ji pasakoja niekad nebuvusi sau perdėm griežta. „Būdavo, kad per pora savaičių ar mėnesį kokius 7 kg numesdavau, po to jokios dietos nesilaikydavau, o tada ir vėl pradėdavau. Taip palaipsniui stengiausi ir nereikalingus kilogramus numečiau maždaug per metus“, – stebina.
Išsiskyrė su vyru
R.Makauskaitė buvo numetusi jau 40 kg svorio, kai suprato, kad vien tokių permainų gyvenime negana – atėjo metas susitvarkyti asmeninį gyvenimą.
„Numetusi svorio ir su vyru išsiskyriau. Negerai pasidarė – labai pavydus tapo. Sakė, labiau jam patikau tada, kai svėriau 130 kg... Suplonėjus, žinoma, atsirado noras pasipuoši, pasidažyti, užsiimti visokiom moteriškom procedūrom. Tada ir atsirado vyro pavydas“, – pasakoja ji. Santuokoje moteris išgyveno aštuonerius metus.
Alytiškė pripažįsta – išgražėjusi vargiai galėjo atsiginti komplimentų, dėmesio. Dėl to, matyt, vyras ir pyko: „Jis manęs nesuprato. Eidavome kur nors, susitikdavome seniai matytus žmones ir jie netikėdavo, kad čia ta pati aš. Visi vis girdavo, kad labai gražiai atrodau, o jis pykdavo... O mane azartas pagaudavo. Pagiria kažkas, ir dar labiau norisi stengtis.“
Tačiau ilgai vieniša R.Makauskaitė nebuvo. „Išsiskyrusi su vyru svėriau apie 90 kg. Galima sakyti, kad paskutinius 20 kg numečiau iš meilės. Dabar turiu draugą, esu kaip ant sparnų. Tik jis irgi netiki, kad pati taip pasikeičiau – sako, užsirišau skrandį. Va, jau dvejus metus aiškinu, kad savo jėgom padariau“, – šypsosi.
Pamilo arabą
Ko gero, jei kas būtų pasakęs, kad naujasis draugas bus užsienietis, R.Makauskaitė ir pati nebūtų patikėjusi. Maža to, širdį ji patikėjo visai kitokių pažiūrų žmogus – irakietis, arabas, vardu Ghalebas. Alytiškė pasakoja neįprastą meilės istoriją. Ji ir naujas mylimasis susipažino internetu, per „Facebook“.
„Tada visai nemokėjau angliškai – buvau niekada nesimokiusi. Suprasdavau tik „hello“ ir „how are you“... Vieną dieną „Facebook“ radau jo žinutę – „Hello“. Pažiūrėjau nuotraukas, pasirodė simpatiškas. Nusprendžiau atrašyti, kiek moku, – irgi „hello“. Pradėjome pokalbį. Labai stengiausi suprasti, daug verčiausi per „Google translate“. Jis turėjo tiek daug kantrybės, kad išmokė mane angliškai. Netrukus ryžausi avantiūrai – nemokėdama kalbos išskridau į užsienį pas visai nepažįstamą žmogų. Buvau niekada neskridusi lėktuvu“, – šypsosi ji.
Pirmasis susitikimas buvo lemtingas: „Nunešė stogą. Aštuonerius metus gyvenau ramų šeimos gyvenimą, o tada taip meilė apėmė. Kiti gąsdino, kad mane tuoj parduos, bet aš nieko nebijojau. Iki šiol su juo esu kaip ant sparnų.“
Nuo to laiko Rasa pas mylimąjį skraido reguliariai – maždaug kartą per mėnesį. Kai juodu skiria atstumas, pora bendrauja internetu.
Naujasis R.Makalauskaitės mylimasis dirba draudimo srityje, gyvena Švedijoje: „Jis dešimt metų gyvena Stokholme, tad yra gana europietiškas. Žinoma, į Iraką reguliariai nuskrenda, laikosi savo tradicijų. Daug kas manęs klausia, kodėl nevykstu gyventi pas jį – juk ir man geriau, ir dukrai perspektyvos. Tačiau per dvejus metus pamačiau, kad yra mums keistų dalykų. Jis paprašo manęs nesidažyti, siūlo apsivilkti palaidinę su ilgesnėmis rankovėmis... Turbūt jei gyventume kartu viskas taip ir būtų. Nuskridus kelioms dienoms viskas gerai, bet šiaip gyvenime man nelabai kas pavadovauja – nežinau, kiek galėčiau perlipti per save. Mes, lietuviai, žymiai laisvesni žmonės.“
Tačiau jei Ghalebas pasipirštų, alytiškė neatsakytų. Juolab kad ir jos dukra, kurios susilaukė iš pirmosios santuokos, vyriškį šiltai priima. „Manau, kad šeimą kurčiau. Esu linkusi pabandyti. Geriau ryžtis rizikuoti, nei gailėtis, kad nepabandei. Jis kviečia atskristi, gyventi kartu. Sako, kad man nieko nereikėtų daryti – kaip princesė gyvenčiau. Visgi sėdėti namuose – ne man“, – tikina.
Gal mylimasis norėtų atsikraustyti į Lietuvą? „Jis buvęs Lietuvoje, tačiau tada manęs dar nepažinojo – darbo reikalais buvo atvykęs. O dabar nori rugpjūtį atskristi pas mane. Nestabdysiu jo... Tačiau smagiau man pačiai išvykti – prasiblaškau nuo kasdienybės“, – sako R.Makauskaitė.
Savęs nebeskriaudžia
Nors dabar R.Makauskaitė – daili, mylinti ir mylima, vis tiek save prižiūri. Tikrai nenorėtų vėl tiek svorio priaugti... Bet savęs nebeskriaudžia – nori ledų, ir valgo. Šiuo metu alytiškė sveria 73 kg.
„Nėra taip, kad save labai varžyčiau. Nevalgau duonos, stengiuosi vengti angliavandenių. Tačiau ir tai kartais sau leidžiu... Dabar daugiausia valgau vaisių, daržovių. Vengiu kiaulienos, dažniau valgau vištieną. Žinoma, būna, kad pasilepinu ir bandele ar bulvių garnyru. Bet tada blogai jaučiuosi – apsunkstu, išsipučia pilvas. Dusyk perdien sportuoju – ryte ir vakare“, – pasakoja.
Visgi vienai pagundai atsakyti negali: „Ledus valgau tikrai be saiko. Per dieną net septynias porcijas galiu sukirsti, nemeluoju. Ir ne tų paprastų, o su karamele, su šokoladu, su viskuo! Vasarą vien ledais gyva esu. Taigi mano dieta tokia įdomi...“
Stengtis puoselėti grožį ją įkvepia ne tik naujas vyras, bet ir dukra. „Manau, kad ir dukrai maloniau, jog mama susitvarkiusi, prisižiūrinti. Ji pati man kartais pasako, kad aš graži, jos draugės darželyje mane dukrai pagiria. Jaučiu atsakomybę prieš dukrą – nenoriu, kad galvotų, jog aš apsileidusi“, – šypsosi R.Makauskaitė.
Paklausta, kaip dabar reaguoja matydama didelį antsvorį turinčius žmones, alytiškė tik apgailestauja: „Tokių žmonių man gaila, nes žinau, kaip jiems sunku. Žinau moterį, kuri sveria tiek daug, kiek aš anksčiau. Ji sako, kad suplonėti nepavyks. Bandau aiškinti, kad man irgi taip buvo, papasakoju, rodau savo nuotraukas... O ji netiki. Kartais pakalbam su draugėmis – sakau, kad jei reiktų pačiai vėl tam ryžtis, nežinau, ar dabar pavyktų. Tai buvo labai sunku. Bet, vadinasi, ta mano anksčiau valia kažkur pasislėpusi buvo. Savo pasiekiau.“
