Audronė Bunikienė sako, kad jos nepriekaištingos išvaizdos paslaptis – genai. Tačiau tai, pasak dizainerės, tik dalis sėkmės: „Genai išeitų pasivaikščioti, jei aš sėdėčiau ir nieko nedaryčiau. Reikia būti aktyviam, ir labai užimtam – mano gyvenimo tempas labai intensyvus.“
Sportas taip pat svarbi geros savijautos ir išvaizdos dalis, tačiau A.Bunikienė atvira – ilgą laiką sportą buvo apleidusi. „Saulelė šviečia, į lauką kviečia“, – apie sportavimo priežastį juokais kalba moteris ir priduria, kad tik visai neseniai pasiryžo reguliariai lankytis sporto salėje.
„Sportuoti pradėjau nuo antradienio. Prisipažinsiu – buvau labai apsileidusi. Pernai labai ilgą laiką sportavau, bet va, išvažiavau atostogauti ir atleidau vadeles. Vis sakydavau sau: Manjana, manjana (liet. rytoj, rytoj), ta diena atėjo tik dabar“, – pasakoja A.Bunikienė.
Dabar dizainerė stengiasi sportui skirti bent dvi valandas kasdien. Kaip pati sako, nieko „mandro“ nedaro, tiesiog valandą praleidžia su trenere salėje, o antrąją sportuoja namuose. A.Bunikienė sako verčianti save sportuoti ne tik dėl geros formos, bet ir dėl savijautos – jaučiasi geriau, kai įgyvendina užsibrėžtus tikslus. Tai ragina pradėti daryti ir kitus.
„Kai ką nors pradedi, jauti sąžinės jausmą, nes norisi užbaigti tai, ką pradėjai. Sportuodama jaučiu labai gerą jausmą, tai tokia savigarba, kad va, aš darau tai, ką sau pasižadėjau. Kai pats save gerbi, tada ir kiti tave gerbia“, – sako dizainerė.
A.Bunikienė sako niekada nesutiksianti su pasakymu „Nėra laiko“. Moters nuomone, jo galima atrasti visada, tiesiog reikia tinkamai planuoti savo laiką: „Svarbiausia noras ir geras planavimas – nešvaistykime laiko veltui. Neslėpsiu, kad pati save dažnai baru, už tai, kad pradedu teisintis, jog neturiu laiko.“
Nepriekaištingas kūno linijas demonstruojanti dizainerė sako niekada neturėjusi problemų su antsvoriu ir už tai ji dėkinga savo močiutei, kurios genus paveldėjo. Visą savo gyvenimą moteris valgė tai, ką norėjo, tą patį daro ir dabar.
„Vakarais valgau ką noriu: tortą, šonkauliukus. Mano virtuvėje kabo močiutės nuotrauka, kiekvieną vakarą, valgydama kepsnius, pyragus ar šonkauliukus, aš pakeliu galvą ir dėkoju močiutei už tai, kad man nereikia skaičiuoti kalorijų“, – sako A.Bunikienė.
Tiesa, žinomos moters racione niekada nerasite bulvių traškučių, mėsainių, vaisvandenių, sumuštinių, kiaulienos, ji taip pat nevalgo mėsos su bulvėmis. Šių produktų ir patiekalų moteris tiesiog nemėgsta.
Valgymą dizainerė vadina gyvenimo malonumu, kurio tiesiog negalima atsisakyti. Tačiau jo, kaip ir visko, reikia nusipelnyti: prieš pusryčiaujant – padirbėti su klientėmis, prieš vakarieniaujant – pasportuoti.
Kava – kasdienis A.Bunikienės ritualas. Be jos savo rytų moteris neįsivaizduoja dar nuo studijų laikų: „Jo neatsisakyčiau, net jei vėluočiau į lėktuvą. Rytinis puodelis kavos tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi.“
Kalbėdama apie kavą, dizainerė prasitaria, kad yra vienas dalykas, prie kurio savo organizmo ji niekaip negali pripratinti – tai reguliarus vandens gėrimas.
„Išgerti vandens butelį tas pats, kas iškrauti vagoną akmenų. Jei išgeriu butelį vandens, visada save pagiriu, kad padariau didelį darbą. Nežinau kodėl, bet manęs kažkodėl niekada netroškina. Galėčiau eiti Sachara su vienu vandens šlakeliu ir dar tuo pačiu pasidalinčiau“, – juokaudama sako A.Bunikienė.
