Grįžkime į mokyklos laikus. Kiek turėjai iš dailės?
Atvirai pasakysiu – niekuomet nemėgau piešti, nes neklausė manęs nei pieštukai, nei teptukai. Į dailės pamokas nešdavau brolio piešinius. Iki šiol esu jam dėkingas, nes visada gaudavau tikrai gerus pažymius. O jeigu jau kalbėtume apie mano piešinius, tai labiausiai „pavykę“ darbai buvo tušinuku apipaišyti sąsiuviniai. Tiesa, šiuos „meno kūrinius“ kažkodėl prasčiau vertino mokytojai – „apdovanodavo“ pastabomis pažymių knygelėje.
Kodėl dabar kilo mintis vėl piešti?
Teatre turi „palaikyti formą“ visose srityse – net tose, kurių neprireikia scenoje. Šaržavimą atradau atsitiktinai – vesdamas „Samsung Galaxy Note II“ kūrybines dirbtuves. Pabandžiau save nupiešti su telefono pieštuku. Vaizdas buvo klaikus, bet juokingas. Išmėginęs dar kelis kartus, pamačiau, kad visai neblogai pavyksta. Taip „užsikabinau“ ir pradėjau piešti šaržus.
Asmeninio arcgyvo nuotr./Kirilas Glušajevas |
Kodėl būtent šaržai?
Improvizuodamas teatre išmokau į viską žiūrėti su humoru. Laiku ir teisingai parinkta juoko forma gali tapti geriausiu bet kurios situacijos sprendimu. Supratau, kad nemokant dailiai piešti, nereiškia, kad išvis negali piešti. Juk galima tai daryti su humoru. Nelanksti ranka ir vaikiškas braižas taps puikiu mano, kaip dailininko, skiriamuoju bruožu (juokiasi).
Kuris iššūkis rimtesnis – improvizuoti scenoje ar piešti telefone?
Scena yra mano profesija. Šaržų piešimas – daugiau smagus hobis. Kiti piešia šaržus ant lapo, o aš – telefone. Ir patikėkite, kol nupiešiu vieną šaržą, tenka begalę kartų trinti ir koreguoti. Jeigu pieščiau ant popieriaus lapo, greičiausiai neturėčiau nė vieno pabaigto varianto, nes popieriuje tikrai atsirastų skylės nuo trintuko.
Kokių dar turi neatskleistų talentų?
Labai noriu atgaivinti savo seną svajonę ir pomėgį – grojimą gitara. Esu baigęs gitaros klasę Balio Dvariono muzikos mokykloje. Po mokyklos norėjau tęsti gitaros mokslus, bet pasirinkau aktorystės kelią. Dirbdamas teatre supratau, kad mokytis niekada nevėlu. Manau, dabar pats tinkamiausias metas atgaivinti senas svajones.
Asmeninio arcgyvo nuotr./Mantas Vaitiekūnas |