Lietuvoje Alanas gyvena nuo 8-erių, todėl puikiai žino visas gražiausių metų švenčių tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Atlikėjo šeimoje prie Kūčių stalo susirenka patys artimiausi žmonės – dukra Izabelė Atėnė, sūnus Augustas Alanas, žmona Valda ir jos tėvai. Per Kalėdas aplankomi artimi giminės, prie didelio vaišių stalo dalijamasi dovanomis ir šypsenomis.
Visgi pats Alanas prisimena, kad tokios džiugios šventės buvo ne visada. Vaikystėje, mamai susirgus sunkia liga, jis buvo atvežtas į Lietuvą pas močiutę. Nepažįstamoje šalyje viskas jam atrodė svetima, pilka ir niūru. Irako sostinėje Bagdade augęs žinomas atlikėjas su šeima švęsdavo tik Naujuosius metus, todėl su Kūčių ir Kalėdų papročiais tuo metu susipažinęs nebuvo.
„Po mamos netekties, buvau atskraidintas į Maskvą, kur pasitiko močiutė ir traukiniu kartu atvykome į Vilnių. Tuomet prasidėjo mano gyvenimas Lietuvoje, kur jaučiau gilią sovietinę atmosferą, nepriteklių. Laikui bėgant, kuomet nebeturi kitos išeities, privalai prisitaikyti, todėl ilgainiui pradėjo plėstis mano draugų ratas, artimiau susipažinau su giminaičiais, o vietinės šventės tapo natūraliu dalyku“, – prisiminė Alanas.
Kai apsigyveno Lietuvoje, Alanas švenčių niekada taip ir nesutiko su tėčiu. Žinomas vyras pasakojo, kad kiekvienais metais vis planuoja tai padaryti, tačiau nepavyksta. Vis dėlto ryšį su savo šeima jis palaiko – nuolat bendrauja telefonu, dalijasi gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, vieni kietus sveikina su šventėmis.
„Kai sukūriau šeimą, tėtis ir sesuo Greta niekada dar nebuvo pas mus apsilankę per šį stebuklingą laikotarpį. Būtų smagu juos pamatyti per Kalėdų šventes, bet deja, labai dideli atstumai, mes taip ir nesusitinkame“, – liūdesio neslėpė A.Chošnau.
Kūčių naktį – tradiciniai burtai
Prieš 8 metus šeimą sukūręs žinomas atlikėjas dabar stengiasi išlaikyti savo šventines tradicijas. Ir nors jos, anot Alano, keičiasi dėl greito gyvenimo tempo, vis dėlto pagrindiniai ritualai – eglės puošimas, Kalėdų Senelio dovanos ir Kūčių stalo paruošimas jo šeimoje išlieka.
Manau, kad senoji karta yra geriausiai išlaikiusi tradicijas, už tai jai esame dėkingi
„Manau, kad senoji karta yra geriausiai išlaikiusi tradicijas, už tai jai esame dėkingi. Jų dėka galime pažinti senuosius papročius, perduoti juos vaikams. Laikui bėgant viskas keičiasi, bet, manau, kad ateinančios kartos išlaikys tradicijų pagrindą“, – 15min sakė atlikėjas.
Jam pritarė ir žmona Valda, kuri pasakojo, kad daugiausia tradicijų yra išlaikiusi jos močiutė. Todėl per šventes visada sėdama prie 12-kos patiekalų stalo, po staltiese dedamas tikras kvapnus šienas. Vakarojant Kūčių naktį atliekami ir įvairūs burtai: traukiamas šiaudas, matuojamas jo ilgis, pagal kurį nustatoma, kas turės turtingesnį ar ilgesnį gyvenimą. Taip pat į šaltą vandenį lašinamas žvakių vaškas ir stebima jo forma spėliojant, ką ji pranašauja, kokie bus ateinantys metai. Valda prisiminė, kad Kūčių vakarą taip pat būdavo imami kūčiukai, skaičiuojama, ar ištraukiamas porinis skaičius ir ar bus sukurta šeima.
„Poriniai kūčiukai man jau nėra aktualu, ir taip pas mus poriniai metai, – juokėsi Valda. – Manau, kad mes sėkmingai tęsiame močiutės ir tėvų perduotas tradicijas, jų mokosi vaikai. Tiesa, labiausiai jie ir laukia tos dalies, kai nebereikės silkių su grybais ragauti, o tiesiog žaisti ir burti.“
Alano žmonai Valdai Kalėdos neatsiejamos nuo katalikų tradicijų, kurias stipriai puoselėja močiutė. Visą vaikystę mūsų šventinis stalas būdavo nukrautas ne tik pagal prosenelių receptus gamintais valgiais, bet skambėdavo ir maldos, degdavo šventintos žvakės, susirinkdavo daug šeimos narių, o vakare visi kartu nepraleisdavome ir naktinių pamaldų bažnyčioje. Šiais laikais, anot Valdos, bažnytiniai papročiai nyksta, tačiau išlaikoma šeimos ir namų kalėdinė dvasia.
Poriniai kūčiukai man jau nėra aktualu
„Gyvename jau kitu ritmu, kuris įveda savo taisykles, auginame pasaulietiškus ir atviro mąstymo vaikus. Mūsų manymu, bet koks rėmas, ypač religinis, riboja. Vaikai turi pažinti pasaulį ir patys atsirinkti, kas jiems artimiausia“, – įsitikinusi Valda.
Kalėdos Alano ir Vaidos namuose – nuotraukų galerijoje:
Tačiau judviejų atžalos puikiai supranta katalikų Kūčių prasmę, kartu su tėvais apsilanko bažnyčiose, taip pat cerkvėse ir mečetėse, pažįsta įvairių religijų simbolius. Anot Valdos, pokalbiai tokiomis temomis jų šeimoje yra įprasti, ir ne tik per šventes.
„Mes vaikams sakome, kad juose yra šviesa ir dvasinė stiprybė, nebūtina kažkur eiti ir jos semtis. Pasakojame, kad pasaulis yra įvairialypis ir manome, kad atėjus laikui jie patys pajaus, nuspręs, kas jiems aktualu, kur veda jų širdys ir ką jie norėtų pasirinkti gyvenime“, – pritarė Alanas.
Mūsų manymu, bet koks rėmas, ypač religinis, riboja. Vaikai turi pažinti pasaulį ir patys atsirinkti, kas jiems artimiausia
Kalėdinę nuotaiką kuria ypatingi eglės papuošimai
Kiekvienais metais Valdos ir Alano namuose sužiba gyva Kalėdų eglė. Tiesa, senos tradicijos eglę papuošti Kūčių vakarą šeima nesilaiko. Anot Valdos, šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, ankstyvos vaikų šventės mokykloje bei darželyje, parduotuvių diktuojama kalėdinė atmosfera priverčia eglę pasipuošti likus savaitei ar dviem iki švenčių. Ir visa tai dėl vaikų – jiems smagu laukti Kalėdų.
„Mūsų namuose statoma gyva eglutė, paskui ją atiduodame perdirbimui, – pasakojo Valda. – Papuošimui kiekvienais metais naudojame tuos pačius žaislus, turime spalvotų, įvairių formų, jie labai atitinka mūsų šeimos nuotaiką, patinka vaikams. Tikrai nesilaikome sezoninių madų, nesekame tokių naujienų, mūsų tai visiškai nejaudina. Svarbu, kad ruošiantis Kalėdoms kartu būtų vaikai. Visuomet su jais tariamės renkant eglutę, ją puošiant bei nupuošiant.“
Vis dėlto šioje šeimoje kalėdinė eglė – nepaprasta, ji puošiama ir svarbiu Alano močiutės palikimu – senoviniais žaislais.
„Turime dėžutę, kurioje sudėti visi senoviniai papuošimai. Juos mums perdavė mano močiutė ir aš iki šiol ją saugau. Valda visada atranda vietos ant eglutės šiems žaislams“, – šypsojosi Alanas.
Jam šis namų papuošimo ritualas prieš šventes labai svarbus. Žinomas atlikėjas šypsojosi pasakodamas, kad ne tik eglė, bet ir įvairios lemputės, girliandos ir mandarinų kvapai kuria ypatingą atmosferą, primena vaikystę ir Kalėdų laukimą.
Po egle – Baba Noel dovanos
O iš vaikystės jam liko tikrai nemažai kalėdinių prisiminimų, pats ryškiausias apie Kalėdų Senį: „Kai buvau mažas, vos tik atsikėlęs Kalėdų rytą bėgdavau prie eglės, rasdavau mandarinų, dovanų. Tuo metu gyvenau su močiute, o ji visada palikdavo atvirą langelį, kurį vadinome fortke. Pamenu, liūdėdavau, kad ir vėl nepavyko sutikti Senelio, tuomet sakydavau: „Močiute, aš ir vėl nespėjau jo pagauti.“
Šis smagus ritualas išliko atlikėjo šeimoje ir iki šių dienų, tik vietoje atviro lango, Valdos ir Alano vaikai atsikėlę ryte randa atviras balkono duris. „Paliekame ryte pravertą balkoną ir, jei būna sniego, visada jo šiek tiek pabarstome, paliekame pėdutes, kad jie jaustų, jog namuose ką tik buvo atėjęs Kalėdų Senelis“, - pasakojo Vaida.
Paliekame ryte pravertą balkoną ir, jei būna sniego, visada jo šiek tiek pabarstome, paliekame pėdutes, kad jie jaustų, jog namuose ką tik buvo atėjęs Kalėdų Senelis
Alanas pritardamas jai juokėsi, sakydamas, kad Kalėdų Senelis spėja laiku pabėgti, nes turi labai daug darbo. Tiesa, Kalėdų Senelis atlikėjo namuose kiek netradicinis. Dažniausiai jis atkeliauja iš Irako ir yra vadinamas Baba Noel.
Pavasarį, kai šeima svečiavosi Alano tėvelio gimtinėje, buvo švenčiami kurdų Naujieji metai Newroz. Valda prisiminė, kad tuo metu vaikams senelio namuose buvo paruošta įvairių siurprizų, dovanų, jas vis atnešdavo Baba Noel, todėl vaikai dabar priprato ir Kalėdų Senelį vadina taip pat.
„Kurdistane vaikai nenorėdavo valgyti pusryčių, tad Alano tėtis sugalvojo žaidimą. Jis sakydavo, kad papusryčiavus ateis Baba Noel ir atneš dovanų, kurias reiks surasti dideliame name. Taip ir pusryčiaudavome visas tris savaites. Todėl Kalėdų Senelį jie dabar taip ir vadina. Išvertus iš kurdų kalbos, Baba Noel reiškia Tėvelis Kalėda“, – šypsojosi Valda.
Kurdistane vaikai nenorėdavo valgyti pusryčių, tad Alano tėtis sugalvojo žaidimą. Jis sakydavo, kad papusryčiavus ateis Baba Noel ir atneš dovanų, kurias reiks surasti dideliame name.
Šventės kvepia aromatinga kurdų arbata
Valdos ir Alano namuose prigijusi ne tik ši kurdų tradicija. Kiekvieną dieną jų namuose pasklinda kurdiškos arbatos aromatas, be kurio neįsivaizduojamas ir Kūčių stalas. Tačiau tai nėra lietuviams įprastas gėrimas, norint pagaminti šią arbatą reikia įsigyti ne tik specialių prieskonių, bet ir neįprastą arbatinuką.
„Jis yra dviejų aukštų. Mažasis viršuje, didysis – apačioje. Viršutiniame arbatinuke ruošiamas labai stiprus, kokybiškos arabiškos arbatos koncentratas, kuris paskaninamas kardamonu. Jį užsisakome iš Irako, nes yra kur kas stipresnis ir kvapnesnis, nei parduodamas Lietuvoje. Šį stiprų užtaisą praskiedžiame karštu vandeniu, esančiu apatiniame arbatinuke ir paruošiame kiekvienam tinkamiausią skonį. Šis arbatos ruošimo būdas puikus tuo, kad koncentratas ilgai išlieka aromatingas ir gero skonio, nes yra laikomas optimaliame garų karštyje, arbata niekuomet neužverda ir neperkaista“, – pasakojo Valda.
Specialios arbatos šeimai atveža Alano tėtis arba atsiunčia sesuo iš Švedijos. Žinomas atlikėjas kartais šį neįprastą gėrimą paskanina lietuviškuoju jeronimu. Anot Alano, jis arbatai padeda išlaikyti visas savo savybes ir suteikia dar geresnį aromatą.
Ir nors per 8 bendro gyvenimo metus žinomo atlikėjo žmona sako jau spėjusi įvaldyti ir rytų virtuvės paslaptis, tarsi mostelėjusi burtų lazdele, pritaiko tam tikrus įdomius prieskonius ar produktus, kurie nėra būdingi lietuvių virtuvei, daugiau kurdiškų tradicijų judviejų namuose panašu, kad pasigestume.
Atlikėjo tėtis ir visa jo šeima išpažįsta musulmonų religiją, todėl nešvenčia Kūčių bei Kalėdų, bet su trenksmu pasitinka Naujuosius metus. „Jie turi metines islamiškas šventes, bet jos niekaip nesusijusios su mūsų Kalėdomis. Tik per Naujuosius metus tėvelis stato namuose naujametinę eglę ir švenčia labai smagiai, su kurdų šokiais ir muzika“, – pasakojo žinomas dainininkas.
O kaip Naujieji metai be pažadų? Valda ir Alanas su šypsena pasakojo, kad yra strategai ir planuoja veiklą visus metus. Kalėdos ar Naujieji metai jiems labiau asocijuojasi su poilsiu ir apmąstymais jau nuveiktų darbų, buvimu akimirkoje kartu su šeima ir pačiais mylimiausiais žmonėmis.
„Tai laikotarpis, kai susitinka šeima, artimiausi žmonės, giminaičiai. Šventės primena, kad gyvenimas nesusideda vien iš materialių dalykų, planų ir rezultatų, nes pirmiausia esi žmogus ir turi savyje šviesą, kurią neši. Tai, kas slypi kiekviename iš mūsų – širdis, meilė, atsakomybė, žmogiškumas, manau, tai yra svarbiausia Kalėdų dvasia“, – šypsojosi Alanas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po 7 metų į gimtąjį Kurdistaną grįžęs Alanas Chošnau: apie mamos netektį, kalnus ir tėvo ašaras
