Į renginį susirinkę verslo bei pramogų pasaulio atstovai turėjo galimybę pamaloninti savo skonio receptorius neįprastais žuvies patiekalų skoniais. Čia pat, parduotuvėje, tarp daugybės šviežios žuvies ir egzotiškų jūros gėrybių buvo dorojamas, pjaustomas ir gaminamas didžiulis tunas.
Svečiams šefas Gintaras Krutkevičius patiekė patiekalus iš žalios žuvies, o taip pat ir iš trumpai kepto tuno. Specialiai šiam renginiui iš Šiaurės ir Norvegijos jūrų bei Islandijos krantų atkeliavo 14 kg svorio europinis jūrų velnias, 37 kg atlantinis paltusas, 4,5 kg dygioji raja. Didžiuliuose „laivuose“ puikavosi aštuonkojai, delno dydžio krevetės, vėžiai, austrės ir kirti gardėsiai.
„Žmonės tampa vis žingeidesni ir įprastas ežerų žuvis keičia į naujus jūrinių žuvų skonius. Tai ypač pastebime per didžiąsias metų šventes. Tiesa, kai kurie vengia egzotiškos žuvies ir neretai į ją pasižiūri kaip į eksponatą, tačiau šviežią žuvį paruošti nėra sudėtinga, kai žinai pagrindinius principus.
Todėl siekiame kuo daugiau edukuoti pirkėjus,“ – kalbėjo naujos parduotuvės „Šiaurės jūra“ savininkas, žuvies žinovas Žilvinas Pupkus.
Antrą specializuotą parduotuvę (pirmoji veikia Vilniuje) atidaręs vyras teigia šią nišą pastebėjęs tada, kai po gyvenimo užsienyje grįžęs į Lietuvą nerado vietos, kur galima nusipirkti kokybiškos, šviežios jūrinės žuvies.
Ne žvejams skirta knyga
Žinoma keliautoja, tinklaraštininkė ir antrosios kulinarinės knygos autorė N.Degutienė pasakoja, kad kelionėse ji visada stengiasi išbandyti būtent žuvies patiekalus, nes Lietuvoje daugelio jų iki šiol nebuvo galimybės paragauti ar pasigaminti. Savo knygos pristatymą „Žuvis pasaulio virtuvėse“ Nida pradėjo nuo pasakojimų apie gastronomines keliones.
Anot kulinarės, daugelyje šalių žuvis užimą labai svarbią mitybos raciono dalį, o atskiri žuvies turgūs Portugalijoje, Prancūzijoje ar P.Korėjoje tiesiog apsuka galvą nuo didžiulio asortimento ir nematytų jūros gyventojų.
„Pastebėjau, jog lietuviai vis drąsiau neria į naujų žuvies skonių atradimus. Labai svarbu, kad renkantis žuvis ar jūrų gėrybės, jos būtų šviežios, nes tik tada geriausia atsiskleidžia tikrasis jų skonis.
Knygoje galima rasti daugybę receptų, pagardų ir patarimų, kaip pasigaminti įvairius jūrinės žuvies patiekalus patiems namuose,“ – apie naująją knygą pasakojo N.Degutienė.
Išskyrus silkes, lietuviškų patiekalų knygoje nėra. Užtat yra tokių, kuriais gardžiuojasi Švedijos karališkoji šeima. Švedijos ambasados šefė pasidalijo keturiais receptais, pagal kuriuos pagamintais patiekalais vaišinama ir karalienė.
Ji taip pat išskyrė ir tai, ko jos kūrinyje skaitytojai neras – tai patarimų, kaip nudobti žuvį, ją nuskusti, nutaškant visas namų sienas žvynais, ir kaip išpjauti file.
„Tokius darbus reikia palikti profesionalams. Ši knyga skirta XXI a. žmonėms, kurie perka žuvį, o ne žvejams. Aš ir pati nežvejoju. Išskyrus silkes, lietuviškų patiekalų joje nėra. Užtat yra tokių, kuriais gardžiuojasi Švedijos karališkoji šeima. Švedijos ambasados šefė pasidalijo keturiais receptais, pagal kuriuos pagamintais patiekalais vaišinama ir karalienė, ambasadorius bei įvairūs garbūs užsienio svečiai. Patirtimi virtuvėje dalijosi ir Mozambiko, Prancūzijos šefai“, – teigė N.Degutienė.
Paklausta, kokią neįprasčiausiai pagamintą žuvį jai kada yra tekę ragauti, moteris ėmė pasakoti kulinarinius nuotykius P.Korėjoje.
„Matai dar gyvą žuvį. Na, ne tokią, kokia ji būna pas mus akvariumuose – ne leisgyvę. Ir už trijų minučių jau matai ją savo lėkštėje. Vis dar juda, tik jau gabaliukais supjaustyta. Gardumėlis“, – šyptelėjo Nida.
Keliavo po austrių fermas
Į keletą gastronominių kelionių N.Degutienė leidosi kartu su parduotuvės „Šiaurės jūra“ vadovu Ž.Pupkumi, kuris visame pasaulyje ieško patikimų, šviežios žuvies ir jūros gėrybių tiekėjų. Viena tokių knygoje aprašytų išvykų – tai kelionė į austrių fermą Prancūzijoje, Šaivete, iš kurios tiekiamos šviežios ir kokybiškos austrės į Lietuvą.
Žuvies skonis ir kokybė, pasak abiejų keliautojų, priklauso nuo to, kokiame ūkyje ji užauginta. Pirmenybę reiktų teikti šeimos verslams, o ne dideliems tiekėjams.
„Visas kaimelis – ištisa austrių jūra. Miegojome pas vietinius fermerius namuose. Kartu su jais kilome anksti ryte, kai bangos atslūgsta, ir leidomės į austrių fermą. Stebėjome, kaip jas reikia nukrapštyti nuo specialių metalinių vamzdžių. Po to vaišinomės jomis pietums ir vakarienei. Kas lieka – atiduoda šunims. Taigi Prancūzijoje netgi keturkojai austrėmis minta.
Mums dar siūlė dalyvauti austrių valgymo čempionate, bet kai sužinojome, kad vietinis fermeris vienu prisėdimu jų 100 suvalgo, neišdrįsome to padaryti“, – nuotykiais dalijosi N.Degutienė.
Visos nuotraukos, iliustruojančios knygą, darytos pačios autorės. Netgi įžanginį žodį papildanti „asmenukė“. Nida – ne tik maisto kultūros žinovė, rašytoja, bet ir puiki fotografė.
Žuvis turi kvepėti jūra, o ne žuvimi
Penkerius metus ji gyveno Izraelyje – ten ir pamėgo žuvį. Vakarą vedęs jos bičiulis televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas Rytis Zemkauskas netgi atrado sąsają – žuvis juk yra biblinis personažas, tad ši knyga – tarsi pirmosios, apie Izraelio kultūrą, tąsa.
„Užaugome su žuvies ketvirtadieniais mokykloje, kai valgykloje buvo tiekiami tie baisūs kotletai iš žuvies. Žuvis turi kvepėti jūra, o ne žuvimi“, – patikino Nida.
„Man ši knyga – iššūkis. Ilgą laiką aplenkdavau šviežios žuvies parduotuves dviejų kvartalų atstumu. Neįsivaizduodavau, kaip ją pagaminti. Užaugome su žuvies ketvirtadieniais mokykloje, kai valgykloje buvo tiekiami tie baisūs kotletai iš žuvies. Visas pastatas smirdėdavo. Mažai mokinių pietauti tuomet eidavo. Mano nuomone, žuvis turi kvepėti jūra, o ne žuvimi, ne žuvies ketvirtadieniais mokykloje“, – patikino Nida.
Su tokiomis baimėmis, gaminti ką nors iš žuvies, pasak jos, susiduria ir daugelis kitų lietuvių. Tad ši knyga – skatinimas išlaisvinti fantaziją, mesti sau iššūkį. Kaip teigia maisto kultūros žinovė, knyga turi būti tokia skani, jog pavartęs puslapius pasijustum toks alkanas, kad jokios kliūtys nesukliudytų pulti į virtuvę ir gaminti.
„Duok lietuviui suruošti vakarienę iš dešimties bulvių patiekalų – jis tai padarys užsimerkęs, o štai iš žuvies... Galvojame, kad nemokame gaminti, tad ir bijome. Tačiau vien jau skirtingas padažas gali pakeisti viską iš pagrindų. Noriu, kad kuo daugiau lietuvių atsidurtų už komforto zonos ribų, kaip nutiko ir man, ir mėgautųsi atradimais“, – vylėsi moteris.
Nida negalėjo įvardyti skaniausios jai žuvies, tačiau patikino, jog šeimyna jos skanauja bent tris kartus per savaitę.
„Žuvis pasaulio virtuvėse“ – tai pirmoji Lietuvoje lietuviškai parašyta ir išleista knyga apie žuvies kulinarijos kultūrą. Rašyta ji – lėktuvuose, keliaujant iš vienos šalies kitą. Ir sveria nemažai – net kilogramą ir 330 gramus. Joje – 140 daugiau nei metus rinktų receptų. Tai ir reportažai iš keturių skirtingų pasaulio šalių. Nida tikisi, jog jos kūrinys uždegs žmones keliauti, pažinti kultūras per skonį.
Pasaulinės organizacijos duomenimis, žuvį svarbu valgyti mažiausiai du kartus per savaitę, iš kurios gauname reikiamą omega-3 riebalų rūgščių dozę, tai svarbus ingredientas žmogaus smegenų, širdies veiklai ir imuninei sistemai stiprinti.
