Pamiršo pasimatymo metu įteiktą puokštę
„Susipažinome Graikijoje, mes plaukėme jachta. Paskui pažintį pratęsėme sugrįžę. Aš išdrįsau, suradęs numerį, paskambinti ir pasakyti, kad reikia susitikti. Paskambinau ir mes sutarėme. Aš atnešiau gėlių, ji puokštę pamiršo“, – sako V.Palavinskas.
Anot N.Marčėnaitės, nuo tada labai stengiasi, kad namuose būtų gėlių.
Prieš susipažįstant, jųdviejų asmeniniai gyvenimai buvo paženklinti skaudžių patirčių. Menininkė išgyveno skyrybas su antruoju vyru, o V.Palavinskas prieš metus buvo palaidojęs vėžiu sirgusią žmoną ir liko vienas su trimis mažamečiais vaikais.
„Tą kartą galvojau, kad negali antrąsyk žmogui pasisekti. Aš mąsčiau, jog mano žmogus jau išėjo. Visi kiti atsitiktiniai. Niekados negalvojau, kad galima kažką panašaus sukurti. Be to, liko mažamečiai vaikai, kuriais reikia rūpintis, uždirbti pinigus. Vėlgi naujiems santykiams turėtų būti kliūtis. Bet ne su Nomeda, visa mano šeima ją myli, kaip ir aš“, – išduoda buriuotojas.
Gyveni čia ir dabar arba – praeityje
Jis neslepia, sunkus praradimas pakeitė jo požiūrį į santykius. Atsiradusi baimė kaustė tol, kol į savo gyvenimą jis neįsileido N.Marčėnaitės. Ji taip pat antrina sužadėtiniui, pripažindama sunkumą, su kuriuo teko susidurti.
„Vyto atveju – jis neišsiskyrė, o dramatiškai prarado savo žmogų. Labai tragiškai. Vytą galbūt įsimylėjau tada, kai dar labiau suklusau ir išgirdau, kaip jis kalba apie Juliją. Pasipiršimui reikėjo drąsos. Taip, tai buvo jo gyvenimo moteris, vaikų mama. Ir kartais žmogui reikia apsispręsti, ar tu gyveni čia ir dabar, ar – praeityje“, – aiškina televizijos laidų vedėja.
Tačiau, kad ir kaip jaukiai klostėsi jųdviejų santykiai, įsikurti po vienu stogu sukliudė sunkiai suvokiamas dalykas – žmonių skaičius.
„Fiziškai nebūtume tilpę. Su manimi – du vaikai, tada jiems buvo trylika, reikėjo savo erdvės. Mes niekur netilpome, su tiek vaikų mums reikėjo viešbučio, nes buvome septyni“, – tikina ji.
Televizijos laidų vedėja prisipažįsta, kad paties didžiausio įvertinimo ji sulaukusi iš sužadėtinio sūnaus – kreipėsi su pagalbos prašymu.
„Kai Vytas buvo išplaukęs, Julius, sunegalavęs, skambino man. Yra daugiau artimųjų be manęs. Net ne močiutei, net ne Vyto broliui, o man. Aš galvojau, kad tai yra ženklas, įvertinimas“, – džiaugiasi ji.
Jūra ir kelionės – neatsiejama šių menininkų aistra ir tuo pat metu išbandymas jų santykiams. V.Palavinskas tikina, kad nutolti – sunku: „Nėra lengva be Nomedos, be namų. Po dviejų savaičių norisi grįžti. Tačiau labai gerai yra šiuolaikinės ryšio priemonės, galima tiesiogiai pasikalbėti. Norėdamas atkreipti Nomedos dėmesį, pradedu rašyti rašinėlius.“
Prisistatė, kaip širdies draugas
Laivo kapitonas prisipažįsta, kad pirmieji vieši pasirodymai buvo iššūkis. Pramogų pasaulio taisykles puikiai pažįstanti N.Marčėnaitė tikina, net negalvojusi savo santykių slėpti.
„Aš paniškai bijojau viešumo. Ir dabar nesijaučiu kaip žuvis vandenyje įvairiuose pristatymuose ar vietose, kuriose yra fotografai“, – išduoda V.Palavinskas.
N.Marčėnaitė prisimena, kaip linksmai jis sveikindavosi su naujais žmonėmis: „Vytas, kurį laiką eidavo ir juokaudamas prisistatinėdavo: „Laba diena, aš esu Nomedos širdies draugas.“
Tačiau viešumas turi ne tik smagiąja pusę. Menininkė prisimena etapą, kai buvo priversta išmokti riboti informaciją apie save. Televizijos laidų vedėja atvira – yra nukentėjusi dėl savo atvirumo. Tačiau per ilgus viešumo metus jau įprato nebereaguoti nei į dėmesį, nei į jo atmainas.
„Savo gyvenime esu tiek visur prisivaidenusi, kad ne tik kitiems žmonėms buvo nusibodę, bet ir man pačiai. Buvo toks periodas, kai labai norėjau riboti pasivaidenimų žiniasklaidoje skaičių“, – kalba N.Marčėnaitė.
Pasak jos, pasitaikė atvejų, kai straipsniuose detalės buvo išplėštos iš konteksto: „Dėl tokių dalykų išgyvenu. Kaunuosi su žurnalistais, iš tiesų aš pykstu, nes ištrauktas iš konteksto žodis – bjaurus dalykas.“
Rudens pradžioje susižadėjusi pora tikina, kad jie nėra planuotojai ir apie vestuves dar nekalba.
„Mūsų draugai tikisi, kad padarysime nesąmonę. Aš manau. Mes turime tokią reputaciją, jeigu nueitume į santuokų rūmus, visi netektų amo, visi mėnesį galvotų, kas įvyko?“ – pasakoja N.Marčėnaitė.
„Aš labai norėčiau, jog niekas nepasikeistų po vedybų. Man labai patinka taip, kaip yra. Tos vedybos, manau, kai šaus į galvą, tada ir padarysime. Kaip parodė gyvenimas, popierėliai nieko nekeičia“, – įsitikinus N.Marčėnaitė.
