Nomeda Marčėnaitė |
Nomeda (47) velykinius margučius nudažė gerokai prieš šią, sakralumu ir pavasariu kvepiančią šventę. Anot žinomos moters, su kiekvienais metais šeimynai stalą paruošti laiko ji turi vis mažiau. „Mano Velykinio stalo paruošimas tikrai netrunka keletos dienų. Aš tam neturiu daug laiko, todėl dažniausiai mes pasiruošiame tą pačią dieną. Žinoma, nesu aš didelė Velykinių patiekalų žinovė, o šiais metais, matyt, iškepsiu kokį nors kepsnį“, - pasakojo N. Marčėnaitė.
Nieko nuostabaus, jog spalvų, keramikos beigi nesibaigiančios kūrybos apsuptyje gyvenanti Nomeda savo Velykinius margučius pavertė mažais meno kūrinėliais.
„Margučius šiais metais dažiau klasikiniu būdu: įprastų ir raudonųjų svogūnų lukštais. Pastarieji mano kiaušiniams, liaudiškai tariant, suteikė sodrų baklažano atspalvį. Tuomet paėmiau auksinį, sidabrinį ar baltą flomasterius ir piešiau. Po tokios apdailos margutis atrodo labai prabangiai ir tauriai. Be to, šią techniką paprasta naudoti ir vaikams, nes su vašku jiems vis tiek sunkiai seksis, o lipdukai - man nepatinka. Margučių dažymas yra mūsų šeimos bendras reikalas. “, - prabangių margučių paslaptimi pasidalino menininkė.
Šiaip, pas mus kasmet susirinkdavo visa šeima. Šiemet, po daugelio metų, pirmą kartą, matyt, to nebus.
Nomeda prasitarė, kad ši itin šeimyniška šventė jai niekuomet nekėlė religinių emocijų, o bažnyčios moters gyvenime, taip jau nutiko, jog niekada nebuvo. Todėl Velykų metu ji šėlioja su vaikais, žaidžia liaudiškus žaidimus ir sėda prie stalo su vis mąžtančia šeima.
„Velykos man – kalendorinė šventė, graži tradicija, nes nesu religinga. Nespjaunu į religingų žmonių daržą ir tikriausiai puiku šventinį rytą nueiti į bažnyčią, nes atitolsti nuo kasdienybės, buities. Aš pati tokių dalykų nedarau, o mano tradicijos apsiriboja margučių dažymu ir ridenimu. Mūsų Velykos yra labai gražus žaidimas, o tradicijos be jokio fanatizmo ir raidės laikymosi. Šiaip, pas mus kiekvienais metais susirinkdavo visa šeima. Šiemet, po daugelio metų, pirmą kartą, matyt, to nebus“, - savo Velykinio ryto portretą piešė Nomeda.
Velykiniai margučiai, baltos mišrainės ir kiti lietuviams įprasti valgiai menininkės stalą puošia retai. O štai vienu kulinariniu šedevru ji niekuomet nepamiršta pradžiuginti šeimynos ir apsilankyti nusprendusiu svečių: „Ant mano stalo visuomet vietos atsiranda tokiam vienam patiekalui. Primarginus margučių ir ryte juos sudaužius, niekas dažniausiai nenori jų valgyti. Aš iš jų pagaminu „Grybų patarmasą“. Tai tarsi paštetas iš džiovintų baravykų ir kiaušinių. Jį darydavo ir mano mama.“
Nomedos „Grybų patarmaso“ receptas:
Ingridientai:
Reškutė džiovintų baravykų
4 didesni svogūnai
Aliejus, sviestas
Druska ir pipirai
5-6 kiaušiniai
2 v. šaukštai nerūgštaus majonezo
Bazilikų
Paruošimas:
Grybus pamirkykite iki jie suminkštės. Užsikaiskite puodą su vandeniu, įberkite druskos ir sudėkite grybus. Juos virkite apie 1 valandą. Tuo metu ne stambiais grežinėliais susipjaustykite svogūnus ir pakepkite iki karamelinio atspalvio keptuvėje su sviestu arba mėgiamu aliejumi. Išvirus grybams sudėkite juos į trintuvę (tam puikiai tinka ir mėsmalė) ir sumalkite. Vėliau sudėkite likusius ingidientus ir dar kartą viską pertrinkite iki produktai taps vientisa mase. Druskos, pipirų bei bazilikų dėkite pagal poreikius ir pomėgius.
Skanaus!
Laidos stop kadras/Nomeda Marčėnaitė ruošiasi Velykoms |