Bet apie viską nuo pradžių. Ievos ir Justino keliai vaikystėje susikirto šokių aikštelėje, joje jiedu sukosi nuo 5-erių metų, tačiau turėjo kitus partnerius. Ir kai kiti paaugliai prisimena savo dienas, praleistas kieme, žaidžiant slėpynes ar gaudynes, šie jaunuoliai daugiau nei 10 metų nuosekliai dirbo šokių studijose. Jų savaitgaliai neapsieidavo be konkursų, griežtų, o kartais džiaugsmo ašaras išspausti priversdavusių žiuri narių bei prabangių drabužių.
Tačiau nei Ieva, nei Justinas nesigaili šokiams praleistų paauglystės dienų ir už viską dėkoja savo tėvams, kurie besąlygiškai palaikė savo vaikus, kartu važiuodavo į konkursus įamžinti kiekvienos akimirkos.
„Mes esam labai laimingi, kad turime tokius tėvus. Jei ne jie ir jų investicijos, tikrai nebūtume šokę, todėl labiausiai turime būti dėkingi mamoms bei tėčiams“, – sako Ieva ir Justinas.
I.Riepšaitė prisiminė, kad konkursai vykdavo beveik kas antrą savaitę, todėl jos mama iš anksto susidėliodavo savo darbo grafiką, kad tik galėtų dukrą nuvežti į varžybas. „O tėtis prieš išvažiuojant visada sulaukdavo mamos klausimų, ar įdėjo kamerą. Dabar turiu daug vaizdo įrašų, kuriuose įamžinti mano šokiai“, – juokėsi Ieva.
O Justinas prisiminė, kad šokiai – jo mamos neišsipildžiusi svajonė, todėl šiandien matydama, kaip sūnus sukasi aikštelėje, labai džiaugiasi.
Sportiniai šokiai – brangus pomėgis
Tačiau poros tėvai turėjo pakloti tikrai nemažas sumeles, kad matytų laimingus vaikus. Juk ne veltui sakoma, kad sportiniai šokiai yra labai brangus užsiėmimas, tai patvirtino ir patys pašnekovai. Justinas suko galvą svarstydamas, kiek iš viso galėjo kainuoti visos jo dabartinės partnerės Ievos suknelės, o pats sakė vienam marškinių ir kelnių deriniui išleisdavęs apie 400 litų.
„Mano viena partnerė buvo pasisiuvusi suknelę su tinkleliu ir „Swarovski“ kristalais. Klausiau, kiek suknelė kainavo, ji nepasakė, bet paskui sužinojau, kad 7000 tūkst. litų“, – su nuostaba kalbėjo šokėjas.
Išties merginoms šis užsiėmimas kainuoja kur kas daugiau nei vaikinams. Konkursams reikia ne vienos suknelės, prieš išeinant ant parketo, šokėjų kūnas ištepamas rudu kremu, kurio kaina gali siekti daugiau nei 50 eurų. O kur dar bateliai, makiažas, priklijuojamos blakstienos ir papildomos pamokos.
„Viską turi nusipirkti pats, todėl nuolat investuoji“, – sakė Ieva.
Pasirodo, kad šokėjai turi laikytis ne tik griežtų šokio taisyklių, konkursuose vertinama ir apranga. Ieva 15min duodama interviu pasakojo kartą pasisiuvusi gražią suknelę, tačiau vos išėjusi ant parketo, sulaukė komisijos pastabų. Vienas iš teisėjų ją išsikvietęs liepė greitai persirengti, nes rūbas buvo puoštas taisyklių neatitinkančia medžiaga.
„Jei suknelėje yra skeltukas, jis taip pat turi atitikti nurodymus – negali būti nei per ilgas, nei per platus. Yra daug visokių taisyklių, todėl į konkursus vežiodavausi porą suknelių“, – prisiminė šokėja.
O kaipgi šokių konkursai be konkurentų, atrodo, merginos viena kitą stengiasi aplenkti, varžosi, kurios gi ta suknelė bus gražesnė, šokis geresnis. Ir nors Ieva tokias kalbas paneigė, priešingai, mergina sako, kad varžybose stengiamasi palaikyti toleranciją, gerbti ne tik partnerį, bet ir kitus varžovus, Justinas tokiai merginos nuomonei pokalbio metu paprieštaravo. Jis tikino ne tik pats susidūręs su konkurentų netinkamu elgesiu, bet ir matęs, kaip kiti stengiasi vienas kitam pakenkti.
„Prieš 2 metus šokau varžybose Anglijoje. Buvau palikęs batus salėje, kur apšilo poros. Kai reikėjo išeiti į aikštelę, jų neberadau. Apėmė didelis stresas, nežinojau, ką daryti. Gerai, kad konkursuose parduoda batus, todėl nusipirkau bet kokius, tuo metu buvo svarbu, kad tik tiktų. O mano vienam draugui kartą pavogė numerį, kuris klijuojamas ant nugaros“, – pasakojo J.Mejeris.
„Bet tai vienetiniai atvejai, nėra taip, kad poros kreivai viena į kitą žiūrėtų“, – juokėsi Ieva.
Brangu, bet perspektyvu
Konkursams Ieva ir Justinas atidavė daug laiko, pastangų, vis dėlto visai neseniai nusprendė dėti tašką ir juose nebedalyvauti. Išsiskyrę su ankstesniais partneriais, jie atrado vienas kitą, pradėjo kurti šokių vaizdo įrašus, kurie sužavėjo ne tik lietuvius, bet ir užsienio projektų organizatorius.
Šiandien Ieva taip pat moko šokti vaikus „Tele bim-bam“ darželyje, veda pamokas įvairaus amžiaus žmonėms. Ateityje ji sako svajojanti atidaryti savo šokių studiją, tai, anot Ievos, norėtų padaryti kiekvienas profesionalas. O Justinas ketvirtame kurse studijuoja multimedijas bei kompiuterinį dizainą ir svajoja šiais metais rankose laikyti bakalauro diplomą.
„Tikiuosi, kad šie, paskutiniai, metai nebus labai sunkūs, galbūt nereikės kartoti kurso“, – juokėsi šokėjas.
Pora jau pasakojo sulaukianti ir kvietimų pasirodyti įvairiose šventėse, vestuvėse. Tiesa, nors vyrauja nuomonė, kad iš šokėjų profesijos duonai neužsidirbsi, Ieva bei Justinas tokias kalbas vertina skeptiškai. Jiedu įsitikinę – jei mėgsti tai, ką darai, savo srityje esi profesionalas, šokiai tampa tikrai perspektyvia sritimi.
„Save išlaikome tik iš šokių. Niekada negalvojame, ar gausime kažką, ar atsipirks, kiek uždirbsime. Mes investuojame į save, mėgstamą veiklą. Kai Lietuvoje sako, kad blogai gyventi, manome, kad tai yra mintys žmonių, kurie neieško galimybių“, – kalbėjo Ieva ir Justinas.
Šokių aikštelėje pykčiai neišvengiami
Vieni pliusai tuose sportiniuose šokiuose, sako Ieva ir Justinas, sustiprėja kūnas, sulauki dėmesio, linguodamas į taktą pamiršti visus rūpesčius ir atsipalaiduoji. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodo gražu, sukantis ant parketo kartais neišvengiami pykčiai. Šiai šokėjų porai jie taip pat nesvetimi.
Ieva pasakojo, kad kuriant kompozicijas ne kartą yra tekę trenkti durimis, išlieti ne vieną ašarą: „Kai kiekvieną dieną repetuoji, matai tą patį žmogų, atsiranda trintis. O juk reikia dar ir puikų šokį pastatyti per trumpą laiką, tuomet kyla stresas, pradedame pyktis.“
Visgi daug metų sportinius šokius šokanti Ieva įsitikinusi – svarbiausia priimti partnerio nuomonę rasti kompromisus ir drauge siekti geriausio varianto. Su tokia merginos nuomone sutinka ir Justinas. Jis 15min pasakojo turėjęs 6 šokių partneres, su kuriomis keliai išsiskyrė, nes kildavo nuolatiniai ginčai. Visgi šiandien jis sako pasimokęs iš savo klaidų, todėl kartu su Ieva stengiasi draugiškai sutarti ir kuo mažiau pyktis.
„Aš sunkaus charakterio, anksčiau laikydavausi savo nuomonės kategoriškai. Kartais atrodo susipyksti, sakai: „dink tu man iš akių“, bet vis tiek susitaikai. Dabar suprantu, kad reikia nusileisti, nes metęs partnerę, paskui gailiesi. Todėl, kad ir kas bebūtų, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė Justinas.
Improvizacijos egzotiškuose kraštuose ir „revoliucija“ Lietuvoje
Kad nenugalėtų rutina, o ant parketo nesisvaidytų žaibais, partneriai kartais ištrūksta iš šokių studijos ir aplanko gražiausius pasaulio kampelius, ten kuria naujus šokius, kuriuos nufilmuoja bei pasidalija su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose.
Neseniai pora grįžo iš Majamio, o šiame kruizinių laivų sostine pramintame mieste jie džiaugėsi ne tik saulės spinduliais, bet ir netikėtai užklupusiu vietinių gyventojų dėmesiu. Daugybės plojimų bei nuostabos žvilgsnių pora sulaukė, kai netikėtai atliko šokį restorane, kuriame vakarieniavo.
„Scenoje koncertavo grupė, o vyresnio amžiaus žmonės atsistodavo, šokdavo kas po vieną, kas poroje. Aš pasiūliau Justui pašokti, bet jis iš pradžių nesutiko, sakė: „Kaip mes čia nepasiruošę šoksim.“ Bet kai pradėjo groti gera muzika, Justas pats pakvietė šokiui“, – juokėsi Ieva.
Vaizdo įraše galima matyti, kaip pora sukasi pagal Lotynų Amerikos ritmus. Tiesa, šokti, kaip pasakojo Justinas, lengva nebuvo. Termometrų stulpeliai tuo metu šovė iki 40 laipsnių, visgi atlikti tokią improvizaciją jiems buvo vienas malonumas.
„Iš pradžių būdavo labai keistas jausmas šokti publikai, bet kuo dažniau tai darėme, tuo greičiau pripratome. Juk, kai žiūri baimei į akis, ji dingsta“, – šypsojosi Justinas.
Tokias improvizacijas vos per 5 minutes sukuriančiai porai teko nemenkas iššūkis, kai prieš kurį laiką nusprendė dalyvauti „Šokio revoliucijoje“. Dabar kiekvienam savaitgaliui jiedu ruošia pasirodymus, kurie lyg žaibas plinta instagrame, sulaukia daug gražių komentarų ir svajoja apie finalą. Kas žino, galbūt pavyks laimėti pagrindinį prizą, kuris leistų investuoti į naujus vaizdo įrašus.
O ir tėvai, anksčiau kartu važinėdavę į konkursus, dabar nenustygsta vietoje kiekvieną sekmadienį stebėdami savo vaikus prie televizijos ekranų. Justinas juokėsi pasakodamas, kad jo mama stebi kiekvieną laidą, laukia jos kaip kokios nors didelės šventės.
Tuo tarpu Ieva pasakojo vis dar nepripratusi kiekvieną savaitę matyti save televizijos ekranuose: „Įdomu save stebėti, pažiūrėti, kaip sušokome, kaip nufilmuota, o labiausiai laukiame interviu. Kai žiūrėjome pirmą laidą, juokėmės, negalėjome savęs klausyti.“
Tiesa, Ieva ir Justinas deda labai dideles pastangas, kad kiekvieną savaitgalį nustebintų šokio laukiančius žmones, todėl dažnai neapsieina ir be traumų. Ieva pasakojo, kad ne kartą yra tekę iš šokių salės išeiti su mėlynėmis, o Justinas dar visai neseniai buvo patyręs riešo sumušimą. Tačiau gerbėjų bei artimųjų palaikymas ir puikiai sukurti pasirodymai visada atperka skausmą, skatina toliau stengtis ne tik dėl savęs, pagrindinio prizo, bet ir žiūrovų.
