Pirmojo filmo nemačiau, tad nusprendžiau pasižiūrėti antrąjį, kurio istorija vystoma Klaipėdos mieste. Pasidarė smalsu, kokie čia filmai, kad per vienerius kalendorinius metus kino teatrus pasiekia net dvi šios sagos dalys.
Pasisakysiu kaip snobė, bet nebuvau mačiusi nė vienos filmo ar televizinio serialo serijos, kuriuos kūrė žinomas prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Ir, jei atvirai ir tarp mūsų, tarp kino mėgėjų jis vertinamas itin prieštaringai.
Beje, juostą kūrusi prodiuserinė įmonė nebekviečia kino apžvalgininkų į savo filmų premjeras, nes, kaip jau įprasta, blogų atsiliepimų mūsų krašte niekas nenori girdėti.
Filme pasakojama istorija apie Roką (aktorius Tadas Gryn), kuris įsimyli moterį ir ji tiek jam susuka galvą, kad jam neberūpi niekas, išskyrus ją, ir jos norus. Priimami neadekvatūs sprendimai, privedantys prie rimtų bėdų. Narcizas vyras, fatališka moteris ir svetimi milijonai.
Pradėsiu apžvalgą nuo to, kad esu užaugusi viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų – Šeškinėje. Augant gyvenamuosiuose rajonuose gatvės leksikono ir rusiškų keiksmažodžių tikrai išgirsi – pradedant gėlių turgeliais ir baigiant kasdienybe kirpyklose. Manęs jie iš vėžių neišmuša ir įtakos man nedaro. Kam jų reikia – lai vartoja.
Tokio tipo (kriminalinio pobūdžio) filmuose keiksmažodžių tikrai tikiesi. Ir nėra tragedijos – keikitės, kiek tik norit – manęs tai neįžeis. Gal tik kiek nusivilsiu, nes filme rodomas emocijas būtų galima ir subtiliau perteikti. Gausiai naudojami slaviški keiksmažodžiai yra lengviausias būdas atmosferai sutirštinti.
Juostos peržiūros metu negalėjau patikėti, kokio lygio gatvinis bazaras yra naudojamas. Jei taip lengvai pajuokaujant, bet šnekant rimtai, naudojama leksika padarė man didžiausią „įspūdį“. Tokių skambių maroziškų frazių aš jau seniai nebuvau girdėjusi.
Vien ko verta dar filmo anonse nuskambanti frazė: „Kiek spėjai nuryti – tavo.“ Taigi čia absoliuti pacaniškų išgertuvių priepirtyje klasika.
Bet pati įspūdingiausia gatvinė retorika ir mano auksinis prizas tenka frazei „Nuo kokio skaičiaus jau k**va?“
Stebėjausi, kaip „treninginių“ kalbą yra įvaldę šio filmo scenaristai. Galima net paploti.
Dar keletą filme naudotų frazių užsirašiau, gal pravers kada, o mintyse patariu skaityti stipriai pakeltu tonu, visus kirčius dėti ant balsių:
„Jis padarė mano Dalią.“
„Batoną trupini ant manęs?“
„Aš tą gaidį prigausiu.“
„Pis*ma mėsa.“
„Pristatyti/praplauti/prap*sti bapkes.“
Negali pykti, tokius išsireiškimus irgi reikia sugalvoti, lengviau, jei vartoji tai kasdien, tada tik belieka perkelti ant popieriaus.
Tolstant nuo juostoje vartojamos kalbos ir žvelgiant į filmą, galima parašyti trumpai drūtai – juosta ir jos žiūrėjimas yra realus laiko švaistymas.
Skurdūs dialogai, pervaidinta vaidyba, į akį krintančios dirbtinės smurto scenos, erzinantis rekvizitas (keistos spalvos kraujas), primityvokas reklaminių produktų integravimas (lagaminų tampymas iš vienos vietos į kitą) ir beveik visą filmą pakeltas pagrindinių herojų balso tonas. Jie visą filmą pra-rė-kia. Bet, matyt, čia toks sumanymas – personažus laikyti nuolatinėje įtampoje. Mane tai vertė dūsauti iš nusivylimo.
O bet tačiau, norėčiau paminėti ir patį didžiausią pliusą šiame filme. Tai yra aktorius, grupės „Basi“ vokalistas Karolis Kasperavičius, atlikęs Dainiaus vaidmenį. Tapau jo talento gerbėja. Vienintelis aktorius, kuriuo patikėjau, kad tai gali būti realus personažas, o ne vaidyba. Reikės Karolį susirasti kur socialinėje erdvėje ir padėkoti jam už tai.
Sėdėdama salėje galvojau, kokiai auditorijai galėtų patikti šis filmas, ir jie nesigailėtų pasirinkę taip praleisti laisvalaikį.
Tai, matyt, tie, kurie domisi lietuviškomis nusikalstamo pasaulio peripetijomis, banditų nužudymais, buvusių ir esamų grupuočių narių gyvenimais, jų meilės dramomis ir su tuo susijusiais teismo procesais. Tarkim, kad ir šiuo metu žiniasklaidoje skambančia nusikalstamo pasaulio atstovo iš Kauno nužudymo byla.
Dar gali patikti tiems, kuriuos žavi absurdiškos sportinės mašinos, velvetiniai vyriški mokasinai (aš juos vadinu „tufliukais“), vis dar yra aktualios barakudos ir laikina materialinė gerovė.
Jei kažkas iš šių dalykų jums daro įspūdį ir motyvuoja kasdienybę – bandykit laimę ir žiūrėkit šią juostą. Taip pat „pasimokysite“, kaip reikia „vyriškai“ bendrauti su moterimis. Bachūriškai taip.
TAIP PAT SKAITYKITE: Filmo „Pasmerkti. Pajūrio džiazas” VIP premjera: raudonu kilimu žengė ir kviestinės žvaigždės
