Jolanta Sadauskienė sparnus į Honkongą pakėlė dar 2020-ųjų lapkritį, čia sutiko ir didžiąsias metų šventes. Koronavirusu persirgusi moteris tokį sprendimą sako priėmusi, nes nebematė prasmės per pandemijos piką sėdėti Lietuvoje, kur situacija tuo metu tik blogėjo. Pasak Jolantos, nepersirgusiems čia būti nesaugu, o persirgę turi taikstytis su COVID-19 valdymo klaidų pasekmėmis.
„Buvo aišku, kad antroji banga bus baisi ir gyvenimas Lietuvoje stos. Negalint nuimti kaukių į mūsų biurus atvykusiems modeliams Lietuvoje, tenka priimti logiškus sprendimus ir orientuoti verslą kitaip, – sprendimo modelių agentūros biurą perkelti svetur priežastis aiškino pašnekovė. – Kita vertus, situacija visada geriau matosi iš šono.“
J.Sadauskienė džiaugiasi, kad persikėlimas dirbti į kitą valstybę atvėrė ir daugiau galimybių. Tai – puikus laikas vystyti naujas veiklos kryptis ir plėstis, tikina modelių agentūros vadovė.
„Išplėtėme tarptautinį savo tinklą, tapome tarptautine komanda. Šiuo metu verda intensyvus darbas mūsų naujose veiklos zonose, todėl laukiame stipraus savo padalinių papildymo iš daugelio pasaulio šalių“, – pasakojo ji.
Giria Honkongą už gebėjimą valdyti pandemiją
Kodėl J.Sadauskienė pasirinko būtent Honkongą? Be to, kad čia klesti mados rinka, pašnekovė akcentuoja ir tai, kaip jame tvarkomasi su pandemija.
„Honkonge, kaip ir kitur Azijoje, šiuo metu yra saugiausia, nes tos valstybės turi viruso valdymo patirtis“, – įsitikinusi Jolanta.
Vis dėlto dabar į Honkongą lengvai nepateksite – nuo 2020-ųjų kovo šalies sienos turistams uždarytos. Jolantai pavyko, nes ji vyko darbo tikslais ir gavo darbo vizą.
Atvykusi moteris turėjo dvi savaites izoliuotis. Be to, atvykimo ir 12-ą viešnagės dieną privalėjo pasidaryti koronaviruso testą. Dabar šios taisyklės dar labiau sugriežtintos – izoliuotis tenka tris savaites ir tik Vyriausybės numatytuose viešbučiuose, o testai daromi ne tik atvykimo ir 12-ą, bet ir 19-ą viešnagės dieną.
Jolanta pasakoja, kad Honkonge į koronaviruso grėsmę žiūrima itin rimtai ir kol kas apie didesnius atlaisvinimus net nėra jokios kalbos.
Kaukes tiek lauke, tiek viduje viešose vietose žmonės nešioja nuo 2020-ųjų vasario ir leidimas vaikščioti be jų dar nė karto nebuvo duotas. Restoranai dirba tik iki 18 valandos, o prie vieno staliuko galima aptarnauti ne daugiau kaip du žmones. Uždrausti renginiai, varžybos, bet kokie vieši susibūrimai.
„Man gražu žiūrėti, kaip jie gaudo virusą. Patvirtinus nors vieną atvejį gyvenamojoje vietoje, išjungiamas visas rajonas ir gyventojai priverstinai tikrinami. Tik gavus neigiamą ar antikūnų turėjimą patvirtinantį testą leidžiama palikti gyvenamąją vietą“, – pasakojo J.Sadauskienė.
Ji pastebėjo, kad žmonės draudimams čia nelinkę priešintis – į juos reaguoja ramiai, pasitiki valdžia. Tiesa, taisyklės vienodos ne visur, tam tikrose vietose nuo pandemijos galima ir atsipūsti.
„Kadangi tai vienas gražiausių pasaulio miestų beveik su 300 salų, vandenynu, puikiu klimatu, pabėgti nuo viruso visada yra kur. Kiekvieną savaitgalį jachtų eismas toks pats didelis kaip ir automobilių, nes vandenyje taikomi mažesni apribojimai, leidžiami susibūrimai“, – paaiškino J.Sadauskienė, viešnagės Honkonge metu ir pati nepraleidžianti progos pasiplaukioti.
Stebisi, kodėl siaučiant pandemijai žmonės Lietuvoje grąžinami į mokymosi įstaigas
Jolanta – iš tų žmonių, kurie negaili kritikos valdžiai ir drąsiai išsako, ką galvoja. Iš svetur mūsų šalies aktualijas stebinti moteris sako, kad Lietuva, priešingai nei Honkongas, griežtų priemonių koronaviruso atžvilgiu ėmėsi per vėlai.
„Žaviuosi naujosios mūsų Vyriausybės sprendimais, kurių nesugebėjo laiku padaryti senoji. Tai turėjo būti padaryta dar rugsėjį. Na, bet reikėjo juk tas uniformas supirkti, sugrąžinti mokinius į mokyklas, paleisti visas varžybas, renginius. Tad dabar turime, ką turime“, – 15min sakė J.Sadauskienė.
Vis dėlto, nors ji ir džiaugiasi esamos valdžios įvestais sugriežtinimais, nerimauja, kad per greitas karantino atlaisvinimas vėl gali pabloginti situaciją. Jolanta nesupranta, kodėl užuot tęsus mokymąsi nuotoliniu būdu, mokinius ir studentus ruošiamasi grąžinti į įstaigas. O, pavyzdžiui, Honkonge jos uždarytos iki pat mokslo metų galo.
„Man be galo baisu, kad Lietuva teikia prioritetą hibridiniam švietimui. Didžioji dalis pasaulio net neketina atnaujinti senojo fizinio mokymosi modelio metus į priekį, nes suvokia, kad jaunimo nesuvaldysi nuo bendravimo, būriavimosi. Mokslo ir sporto kaina mokama žmonių sveikata ir gyvybėmis.
Juk jauni žmonės netaps skiepijimo prioritetu ir susibūrę mokslo įstaigose šauniai dalinsis visomis įmanomomis viruso atmainomis. Tai kelia didžiulį siaubą ir džiaugiuosi užsienyje prestižiniuose universitetuose studijuojančiais mūsų modeliais, kur jų sveikata vertinama daugiau nei mokinio krepšelis, gaunamas mokymo įstaigos“, – kalbėjo Jolanta.
Akimirkos iš Jolantos Sadauskienės gyvenimo Honkonge – galerijoje:
Ragina nebijoti keliauti
„Ko bijo? Bijoti reikia būti Lietuvoje“, – paklausta apie kai kurių baimes karantino metu vykti svetur, nusistebėjo J.Sadauskienė.
Koronavirusu persirgusi moteris laikosi nuomonės, kad net užsikrėsti būnant Lietuvoje yra blogesnis variantas negu susirgti viešint užsienyje.
„Susirgai? Na, tai lauk komplikacijų ir tada tave galbūt nuveš į ligoninę. O šiaip gal paskambins paklausti, ar gyva, – kritikos mūsų šalies sveikatos sistemai nevengė pašnekovė. – Kadangi skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas, geriau skęsti ten, kur nereikės laukti komplikacijų, jog sulauktum gydymo.“
Paklausta apie esamą situaciją mados pasaulyje, Jolanta patikino: „Mada egzistuoja ir per karus, ir per epidemijas, nes grožio paieškos užkoduotos žmogaus prigimtyje.“ Tačiau karantino metu kuo toliau ir kuo ilgesniam laikui keliauti iš Lietuvos „Modilinos“ vadovė pataria ir modeliams, kad ir kokie bebūtų patriotai.
„Iš savo liūdnos koronaviruso patirties mūsų modeliams nuoširdžiai rekomenduoju pasinaudoti visomis karantino galimybėmis ir nerti į saugesnes, gražias ir pilnai dirbančias rinkas.
Mūsų modelių tėvai jaučiasi daug saugiau, kai jų atžalos tęsia karjeras kuo toliau nuo Lietuvos, o modeliai gali reikalauti nuotolinio mokymo, nes būti sveikoje ir saugioje aplinkoje yra esminis žmogaus poreikis“, – tvirtino J.Sadauskienė.
Bilieto atgal dar neturi
Už griežtas pandemijos valdymo priemones pasisakanti J.Sadauskienė ir į karantiną sako žiūrinti ne kaip į kančią, bet kaip į dovaną.
„Lietuviai apskritai yra kančių mylėtojai. Jiems liguistai reikia bendravimo, jie nelabai moka adaptuotis ir priimti iššūkių. Bet man karantinas – tai dovana laiko sau, kai niekur nereikia važiuoti, niekas negali pas tave ateiti, gali absoliučiai susitelkti į ką tik nori – darbą, mokslą, savęs ugdymą, filmus, sportą. Tai savęs tobulinimo metas!“ – dabartinį laikotarpį apibūdino moteris.
Kaip galimybę daugiau laiko skirti sau ji įvardija ir skirtingas laiko juostas. Juk kai Lietuvoje naktis, Honkonge diena: „Viską išmoksti sutelkti į tam tikrą valandų kiekį ir sudėlioti visiems darbus, kad galėtum džiaugtis saule, geru oru ir sportu.“
Taigi, Jolanta svetur ne tik dirba, bet ir turiningai leidžia laisvalaikį – tobulina būriavimo įgūdžius, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais.
„Taip pat esu baisinė saulės ir jūros mylėtoja, todėl išnaudoju kiekvieną galimybę tuo pasidžiaugti“, – šyptelėjo moteris.
Kada grįš į Lietuvą, ji kol kas nė nenutuokia. Sako atsižvelgsianti į situaciją Lietuvoje.
„Nes žodis „planas“ koronaviruso kontekste dabar skamba absoliučiai keistai“, – atsiduso J.Sadauskienė.
-
Koronavirusas neaplenkė ir Jolantos Sadauskienės: džiaugiasi, kad neteko gerti tablečių
-
Kol nėra koncertų, „Makchu Pikchu“ narys dirba iš Kipro: komendanto valanda gyvenimo neapsunkina
-
COVID-19 VS grožis: kaip pasikeitė mados pasaulio taisyklės?
-
Iš Tenerifės grįžusi N.Pareigytė – apie tai, kodėl nesirinko Dubajaus, kainas ir keliautojų kritikus
