Šiuo metu Simas su šalies rinktine intensyviai treniruojasi Palangoje – rengiasi artėjančiam Europos čempionatui. Oksana visuomet šalia jo: lydėjo į treniruočių stovyklą Druskininkuose, dabar kartu leidžia laiką pajūryje. Abu įsikūrę prabangiame viešbutyje „Vanagupė“. „Jam reikia palaikymo“, – šypsosi mergina. Ir neabejoja, kad jos palaikymo – galbūt dar didesnio – Simui reikės ir Turkijoje, kur žais nuo ateinančio sezono. Porai nekilo dvejonių, ar į svečią šalį vykti drauge. Ne vienas liūdnas pavyzdys, kai svetur dirbantis krepšininkas praranda ryšį su namuose likusia šeima, jiems atrodo pamokomas.
– Oksana, vykti paskui mylimąjį į tolimą šalį, šiaip ar taip, yra auka – ypač tokiai veikliai merginai, kaip tu?
– Bet man tai puikiai suvokiama – toks Simo darbas, gyvenimo būdas, ir mudu privalome prie to prisitaikyti. Mano darbas kartais taip pat pareikalauja vienokios ar kitokios aukos: tenka aukoti laisvas dienas, savaitgalius, šventes... Simas dėl to nepriekaištauja, tad ir aš nemurmu, kad teks kraustytis.
– Kokiame mieste judu įsikursite?
– Ankaroje. Tiesa, dar nežinau, kokie bus mudviejų namai. Turkijoje man teko lankytis daug kartų – ir dirbti, ir atostogauti, todėl ta šalis tikrai nėra svetima. Tačiau, pripažįstu, tai ne mano svajonių šalis...
Ketinu toliau dirbti, koncertuoti, kurti planus, dalyvauti įvairiuose projektuose. Su Lietuva mane sieja ne tik grupės veikla, bet ir mokslai: juk studijuoju universitete, noriu jį baigti.
– Ir vis dėlto?..
– Ir vis dėlto važiuosiu ten nedvejodama. Juk ten – mano žmogus.
– Paliksi grupę?
– Ne! Ketinu toliau dirbti, koncertuoti, kurti planus, dalyvauti įvairiuose projektuose. Su Lietuva mane sieja ne tik grupės veikla, bet ir mokslai: juk studijuoju universitete, noriu jį baigti. Jau anksčiau perėjau iš dieninio skyriaus į neakivaizdinį, bet tai nereiškia, kad galiu visai nesirodyti – juk yra įžanginės studijos, paskaitų savaitės, egzaminai... Teks nuolat skraidyti į Lietuvą. Visa laimė, kad nebeturiu darbo televizijoje: tai būtų rimta kliūtis, o dabar jos neliko. Buvo keletas naujų pasiūlymų, bet jų iki galo neaptarėme, o dabar apie juos nė nebesvarstau. Savaime suprantama, kad mano profesinės veiklos Lietuvoje nuo šiol šiek tiek apmažės.
– Kaip likusios „pupytės“ išsivers be tavęs? Dainuos dviese?
– Aptariau tai su prodiuseriais. Sprendimas patenkino visus: mane pakeis pavaduojanti mergina. Tai nėra naujiena, daugelis grupių tai daro: juk visuomet pasitaiko situacijų, kai kas nors staiga suserga, užkimsta ar išvažiuoja. Sykį, kai sirgau angina ir kamavo aukšta temperatūra, mane jau teko pavaduoti – ir merginos išsivertė puikiai.
– Vadinasi, Oksana Pikul nėra nepakeičiama?..
– Niekas nėra nepakeičiamas (šypsosi). Nėra ko išsigąsti... Be to, juk nepradingsiu visam laikui: tikrai lankysiuosi gimtinėje, stengsiuosi viską suderinti. Bent jau dabar atrodo, kad man pavyks, – viskas pavyksta, kai labai nori. O kaip bus iš tiesų – pamatysime...
– Vis dėlto keista, kad taip ramiai užleidi savo vietą kitai... O jei po metų, kai tu grįši, ji nebenorės pasitraukti?
– Tuomet būsime keturios „Olialia pupytės“ (juokiasi). Būtų puiku! Be to, vadybos ir prodiusavimo darbai man irgi labai prie širdies. Turkijoje žadu būtent tuo ir užsiimti: derinsiu koncertus, domėsiuosi įvairiais projektais. „Olialia pupytės“ ir iki šiol daug koncertavo užsienyje – matyt, tų koncertų bus dar daugiau.
– Taip ir maniau, kad Turkijoje nebūsi tik namų šeimininkė...
– Tai – ne mano kraujui (šypsosi). Turiu daugybę planų – dar nenoriu visko atskleisti, bet veiklos nepritrūksiu! Suvokiu, kad šeima ir verslas sunkiai dera, tačiau tikiuosi tai suderinti.
– Bet turėsi laiko susipažinti su naujaisiais kaimynais?
– Aš – komunikabili, su visais greitai randu bendrą kalbą. Tikiuosi pažinti kitą – neturistinę – Turkijos pusę, susidraugauti su aplinkiniais.
– Sakyčiau, pats geriausias laikas šeimos pagausėjimui...
– Jei taip nutiktų, viskas apsiverstų aukštyn kojomis (šypsosi). Šeimos pagausėjimas priverstų nurimti: viskas keistųsi, bet kartu išsispręstų tarsi savaime. Tikiu, kad gyvenimas viską sudėlios į savo vietas.
