Kino režisūros studijos Maskvoje, palikus Šiaulių dramos teatrą, jums tapo lemtingos?
Maskvoje mano gyvenimas truputėlį pasikeitė – ten sutikau moterį. Tarp mūsų įsiplieskė labai stiprūs jausmai, o iš jų gimė Agnė.
Dukros sulaukėte jau Vilniuje?
Taip, nors Tania nėščia būdama dar filmavosi juostoje „Pirmyn, gardemarinai!“ Vaiko labai norėjau, nesvarbu, ko – berniuko ar mergaitės. Niekada nepamiršiu, kaip atvažiavau prie Gimdymo namų ir gavau į rankas kažką suvyniotą tarsi dovanėlę, net juostele perrištą. Svorio nejaučiu, veidas užklotas. Atidengiau ir tiesiai į mane įsmigo dvi juodos akys! Vos iš rankų neišmečiau. Nesitikėjau. Maniau, pamatysiu kokį nors susiraukšlėjusį veidelį. Ne! Vėl atidengiu – vis tiek į mane žiūri. Tai buvo pats pirmas ir pats stipriausias mūsų kontaktas. Ir tas ryšys iki šiol tęsiasi. Jaučiu, jeigu Agnei kas nors ne taip, ji irgi jaučia. Atstumas tam netrukdo.
Plačiau naujausiame žurnale „Laima“