Tačiau tie metai pralėkė akimirksniu, o duotas pažadas virto realybe. Penktadienio popietę Kauno rotušėje pora vienas kitam prisiekė amžiną meilę – tapo vyru ir žmona.
„Ši šventė buvo seniai planuota. Labai jos laukėme“, – Žmonės.lt linksmai nusiteikęs kalbėjo J.Bernotas.
Pasveikinti poros prie Rotušės susirinko būrys poros draugų ir bičiulių, tarp jų – ir sporto pasaulio atstovai. Jaunavedžiams laimės linkėjo ir buriuotojas Rokas Milevičius su žmona Erika, patys pernai atšokę savo vestuves.
Daugumą svečių atvyko paisydami prašymo vietoje gėlių dovanoti... atvirukus. Iškart po vestuvių Gilija ir Juozas ketina pakelti sparnus į Siciliją, todėl žiedus nusprendė iškeisti į nevystančius ir daugelį metų džiuginančius prisiminimus.
„Mums svarbiausia prisiminti emociją, tuos žmones, kurie vestuvių dieną buvo kartu su mumis. Atvirukus ketiname sudėti į atskirtą dėžutę, kurią bus smagu atverti vestuvių metinių proga“, – Žmonės.lt pasakojo G.Raudonikytė.
Apskritai judviejų šventę ji vadina gana intymia. Tokia, kur svarbus jaukumas, sentimentai, romantika. Galbūt todėl pora nusprendė nekelti grandiozinio baliaus su didžiule pramogine programa, o daug dalykų organizavo patys.
Bene svarbiausias kiekvienų vestuvių akcentas – nuotakos suknelė. Dėl jos G.Raudonikytei teko kaip reikiant pasukti galvą. Išsimatavusi ne vieną salonuose Lietuvoje ji savo svajonių drabužį rado Amerikoje.
„Suknelės ieškojau pusę metų. Nesu standartinė nuotaka, kuri pusę metų prieš vestuves badavo, mano dydis irgi ne nulinis. O Lietuvoje beveik neįmanoma rasti suknelės, kuri tiktų kiek didesnio dydžio nuotakai. Ką jau kalbėti apie prastą dizainą ir kokybę. Amerikoje radau tobulai man tinkančią Oleg Cassini suknelę“, – pasakojo ji.
Tiesa, dar prieš pasirenkant šią ilgą, baltą, šleifu ir trijų ketvirčių rankovėmis išsiskiriančią suknelę G.Raudonikytė prasitarė svarsčiusi ir apie juodą suknelę.
„Turėjau tokią viziją, tačiau mane visi atkalbinėjo. Man labai gražios juodos Veros Wangos vestuvinės suknelės, tačiau dabar mąstau, kad ši balta – ne ką prastesnė“, – juokėsi nuotaka.
J.Bernotas šventės dieną taip pat pasipuošė elegantišku kostiumu, tiksliau – juodu smokingu. „Mąstėme praktiškai. Norėjome, kad kostiumą būtų galima panaudoti ne vienai progai, apsivilkti jį ne tik savo vestuvių dieną“, – sakė G.Raudonikytė.
Prieš metus, pernai rugpjūtį po septynerių metų draugystės Gilija sulaukė sužadėtuvių žiedo. Ji šypsosi – dar iki tol su Juozui ne kartą juokais užsimindavo, kad nori, jog šis būtų balto aukso, kad jį puoštų deimantai.
Mylimasis prašymą išgirdo – sykį su gėlių puokšte grįžęs namo nusprendė nustebinti mylimąją ir priklaupęs ant kelio paprašė jos rankos.
„Negaliu sakyti, kad tai buvo netikėta. Tikėta, jau laukiau to“, – linksmai prasitarė G.Raudonikytė. Tiesa, apie vestuves ji jau ir anksčiau pasvajodavo, tačiau po to, kai 2012 metais Juozas pasakė, jog jos bus dar po ketverių metų, beliko tik laukti.
„Man buvo šokas. Tuomet jau gyvenome kartu, Juozas jau mums katiną įtaisęs buvo, jautėmės, kaip šeima. Tačiau tas laikas labai greit prabėgo – aš įstojau į magistrantūrą, Juozas įstojo į magistrantūrą, atsirado daug visokių darbų ir net nespėjom suprasti, kaip tie ketveri metai prabėgo“, – pasakojo ji.
„Jau po Londono olimpinių žinojau, kad ruošiuosi ir Rio, norėjau koncentruotis į tai ir neapsikrauti. Bet mes išlaukėme ir esame labai laimingi“, – sakė J.Bernotas.
Penktadienį jų rankas papuošė dar vieni balto aukso žiedai. Šįkart – vestuviniai, plokšti, su išgraviruotais kiekvieno jų vardais. Po vestuvių Gilija priėmė vyro pavardę ir tapo Bernotiene.
Ar šeima jau svarsto apie pagausėjimą? „Kol kas dar tikrai ne, bet ketverių metų tikrai neplanuojam laukti“, – juokėsi Gilija. Pasak jos, jie abu norėtų vaikų, todėl gandrų nuo savo šeimyninio lizdo tikrai nebaidys.
„Mūsų draugystė prasidėjo prieš aštuonerius metus ir ji vis auga, ta meilė auga kasdien“, – šyptelėjo Gilija.
