Pasirodo, mergina į sceną pakilo vilkėdama įspūdingu skeltuku puoštą sijoną. Seksuali, graži, talentinga, atpažįstama kaip viena serialo „Nekviesta meilė“ herojų... Bet visais šiais komplimentais atlikėjos nesužavėsi. Jai daug mieliau būtų išgirsti, kad yra puiki operos solistė.
Kas paskatino taip apsirengusiai išeiti į rafinuotą „Triumfo arkos“ sceną?
Neturėjau tikslo tik atidengti kojų. Tai buvo tam tikras vaidmuo, norėjau, kad atitiktų atliekamą kūrinį „Ir visas tas džiazas“ iš miuziklo „Čikaga“. Su laidos stiliste pažiūrėjome, kad man parinktas drabužis – neišraiškingas. Dėliojome dėliojome tas klostes ir susidėliojo gilus skeltukas... Dar, kad nebūtų rizikos, po apačia apsivilkau šortukus ir viskas puikiai pavyko.
Komplimentų turėjai sulaukti begalės!
Buvo buvo (juokiasi)... Bet ir pretenzijų girdėjau. Ne man į akis pasakytų, bet per aplinkui... Kad taip nedera... vulgaroka...
Popscenoje kuo daugiau nuogumo, tuo geriau. Negi ir operoje reikia tuo žavėti?
Dainavau džiazo kūrinį, todėl buvo galima sau leisti laisvumo. Kita vertus, užsienio operų pastatymuose dar ne to būna. Atsimenu, žiūrėjau kompozitoriaus Jules Massenet operos „Thais“ įrašą: viena atlikėja buvo beveik nuoga, tik apatinę kūno dalį dengė menka medžiagos skiautelė. Jeigu režisierius taip sumanė, vadinasi, taip reikia.
Pati sutiktum taip vaidinti?
Och (atsidūsta)... Turėčiau labai gerai viską apsvarstyti, įvertinti...
Atsimenu, pirmame „Ugnies medžioklės su varovais“ pastatyme buvo scenelė: dega ugnis, pagrindiniai herojai stovi atsisukę nugaras žiūrovams ir vilki tik kūno spalvos kelnaites su virvele... Neva nuogi. Labai tada reagavau, prieštaravau, vyliausi, kad pavyks rasti kokią nors alternatyvą... Bet teko vaidinti... Aišku, kitą dieną nuotraukų spaudoje buvo daugiausia iš šitos scenos.
Miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, vaidmuo seriale „Nekviesta meilė“, dabar – triumfas „Triumfo arkoje“. Iš kur tu tokia gabi atsiradai?
Iš Visagino! Atvažiavau studijuoti klasikinio dainavimo. Įstojau į pirmą kursą ir man iškart pasisekė: buvau pakviesta vaidinti miuzikle. Tiesiog atsidūriau laiku ir vietoje. Rugsėjo pirmosios proga dainavau Daukanto aikštėje, tuo metu pro šalį ėjo būsimo miuziklo prodiuseris, išgirdo mane ir pakvietė į atranką.
Su „Nekviesta meile“ viskas dar paprasčiau: su Nijole Narmontaite vaidinome spektaklyje „Maria Callas. Meistriškumo pamoka“. Turbūt serialo prodiuseriai ieškojo naujų veidų, Nijolė juos pakvietė pažiūrėti spektaklio. Pamatė mane, tikau ir pakvietė.
Dar šią vasarą Klaipėdos muzikiniame teatre pristatėme Jono Vaitkaus režisuotą miuziklą „Veronika“. Porą vaidmenukų turiu Operos ir baleto teatro spektakliuose.
Esi jauna, žavi, balsinga. Nejaugi nevilioja popscena, ryškios jos šviesos?
Ne, svarbiausia muzika. Ji – visa ko pagrindas. Tada dar judesys, balsas ir aktoriaus meistriškumas.
Kokiu žodžiu dabar mini televizinį etapą?
Geru, nors man tas laikas buvo be galo sudėtingas: nuolatinis stresas, nepažįstama aplinka. Prisipažinsiu, kai gaunu naują darbą, be galo noriu, kad viskas pavyktų tobulai. Bet atsipalaiduoti ir tiesiog pasitikėti savimi tuo metu būna labai sunku. Aiškiai jaučiu, jeigu nenatūraliai skamba mano tembras, kai perspaudžiu ar per mažai emocijų įdedu. Tada dar labiau nervintis pradedu. Tačiau televizinė patirtis – neįkainojama. Dainavimas apskritai neatsiejamas nuo aktoriaus meistriškumo. Vien balsu žiūrovo jau neįtikinsi...
Užtat kaip sunku į save ekrane žiūrėti! Viskas kliūna. Tyrinėji, kaip keistai atrodai vienu ar kitu rakursu... Save išnarstai kur kas kritiškiau nei kitą žmogų. Žinau, kad nebuvau tobula aktorė. Gal per daug užduočių turėjau....
...ir dainuoti, ir vaidinti, ir pagrindinio vaidmens atlikėją Saulių Balandį vilioti...
...net pieno jam vežioti (kvatoja)...
Tikrai stengiausi, lipau per save, ieškojau natūralumo, bandžiau nesusikaustyti prieš kameras... Bet kai viskas baigėsi, neslėpsiu, šioks toks akmuo nuo širdies nusirito...
Televizinis populiarumas tau tapo malonia šlove ar trukdžiu?
Kartą mane pristatė: „Štai, iš serialo „Nekviesta meilė“ pažįstama Ieva...“ Tą akimirką man labai nepatiko, juk pagrindinė mano veiklos sritis – ne serialai, o klasikinis dainavimas. Ir dėl to, kad filmavausi, prastesne klasikinės muzikos atlikėja netapau.
Bet šių dienų taisyklė kitokia: televizija – geriausias būdas pasiekti tai, ko nori.
Aš už tai, kad pirmiausia reikia siekti profesionalumo. Jeigu atlikėjas bus įdomus ir profesionalus, juo iškart bus pradėta domėtis. Populiarumas yra tik rezultatas.
Esi gana žinoma, neturėtų būti sunku megzti pažintis. O gal jau turi širdies draugą?
Apie tai nekalbu (juokiasi).
Prasideda... Ko tu spėjai prisidirbti, kad slepiesi po tokiomis frazėmis?
Tiesiog kol kas – tik pradžia... Dar tyrinėju to žmogaus dėmesį, pratinuosi. Kadangi viskas taip trapu, nesinori per daug pasakoti apie galbūt tik gimstančius jausmus. Be to, aš labai emocinga. Nuotaika kinta akimirksniu. Esu gana sudėtingas žmogus, su manimi reikia be galo daug kantrybės...
Ir į flirtą neri lygiai taip pat emocingai?
Saikingai naudojamas, jis – neblogas gyvenimo prieskonis. Kiekvieno žmogaus atžvilgiu esu nusiteikusi draugiškai, todėl tai kartais galima traktuoti kaip flirtą. Tačiau aš visada paisau tam tikrų ribų. Savąsias žinau ir atidžiai stebiu, kiek sau leidžia kitas žmogus.
Yra tekę pavaryti šalin kokį gerbėją?
Yra, bet man tai daryti labai sudėtinga. Mėgstu tartis geruoju. Tąkart dėl to viskas ir užtruko ilgokai, kad bandžiau tartis geruoju, paskui gana atvirai pasakiau, bet ir vėl likau nesuprasta...
Ir mokykloje buvai tokia gražuolė?
Tada nešiojau akinius storais stiklais, nes aš astigmatikė. Ir pravardžiuojama buvau... Mūsų klasėje tikrai buvo daug gražių mergaičių, todėl matydavau, kaip berniukai žiūri į jas... Bet vyresnėse klasėse ir man vaikinų dėmesio netrūko.
Kitų metų pavasarį baigsi magistrantūros studijas. Kas toliau?
Nežinau. Suprantu, kad atsakymas nekoks, bet tikrai nežinau. Neįsivaizduoju toliau savo gyvenimo. Tikiuosi, kad vieną dieną pabusiu ir žinosiu. Juk kartais viskas vos per akimirką gali pasikeisti.
