Oneida tuo metu galėtų ramiai sėdėti namuose ir laukti į pasaulį ateinančios gyvybės, bet kur tau: ji dainuoja ir šoka miuziklo „Rent“ repeticijose. Kūdikis turėtų gimti spalį, bet atrodo, kad energingų ir švytinčių tėvelių tai neprivers stabtelėti ir užsidaryti tarp keturių sienų:
Lemtingas jų susitikimas – lyg kine. „Aš nelabai žinojau, kas tas Mykolas Vildžiūnas, net filmo apie Tadą Blindą nebuvau mačiusi. O tądien lyg žaibas trenkė: tiesiog pamatėme vienas kitą – ir viskas!.. Nuplieskė iki gilumos. Ir iki šiol tebesproginėja, – šypsosi lietuviškų ir angolietiškų šaknų turinti Oneida. – Neneigsiu, aš esu sprogstamoji jėga, labai jautri ir emocionali: man reikia kažkur emocijas iškrauti, o tai nevyksta tyliai. Aš garsiai kalbu, juokiuosi, pykstu, džiaugiuosi... Taip sproginėti turbūt yra mazochistiška, bet toks jau temperamentas, genai, kuriuos paveldėjau iš tėčio. Tai ir pursloju. Mykolui turbūt nelengva su manimi...“
„Turiu patirties: buvau sukūręs šeimą, joje gimė dukra Sara, bet tuo metu neatrodė, kad santykius reikėtų įforminti parašais ir ceremonijomis. Vestuvių nebuvo, nes kam tai daryti, jei galima tiesiog būti, – mes juk susitarę, mums yra gerai?.. Aplinka irgi nespaudžia: bankas nereikalauja, kad būtum susituokęs, jei nori gauti paskolą, į užsienį su vaiku irgi nesunku išvažiuoti. Rodėsi, tai kam tuoktis?..“ – savą istoriją pasakoja Mykolas. Pamilęs Oneidą, vestuvių jis ilgam nebeatidėliojo.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“