Lietuvos ornitologų draugijai jau ne vienus metus tenka susidurti su fotografais mėgėjais, kurie, norėdami padaryti gražų kadrą, kartais suardo gamtos ritmą. Tačiau ornitologai tikina, jog visas ribas peržengė verslininkas Ričardas Anusauskas. Norėdamas socialiniuose tinkluose pasidalyti retų paukščių nuotraukomis, jis esą nepaisė nei draugijos reikalavimų, nei teisės aktų, nei, panašu, elementaraus žmogiškumo.
Kadruose – iš lizdų išimti retų plėšrūnų jaunikliai
Nors draugija rašė besidžiaugianti, kad fotoaparatą laikui bėgant gali sau leisti vis daugiau žmonių, tačiau fotografuojant gamtą svarbu nepamiršti ir itin svarbių biologijos žinių. Anot ornitologų, ne kiekvienas mėgėjas suvokia, kokį pavojų priartėjęs prie jautriausių ir besiveisiančių paukščių jis gali sukelti. Tiesa, besilavinantys gamtos fotografai mėgėjai laikui bėgant gali ištobulėti.
Visgi draugijai panašu, jog jau dešimtmetį gamtoje pastebimas verslininkas Ričardas Anusauskas taip ir neišmoko svarbių gamtos fotografijos etikos pamokų. „Nors pinigų įsigyti brangią fototechniką [Ričardas] nepagailėjo, tačiau akivaizdžiai neskyrė pakankamai laiko atsiversti gamtininkų knygas ir susipažinti su Lietuvos gyvūnais, jų biologija, ekologijos ir elgesio ypatumais.
Nuo pirmų dienų ieškodamas lengviausio kelio kuo greičiau padaryti reto gyvūno nuotrauką ir ja pasipuikuoti socialinėje erdvėje, Ričardas Anusauskas ne pats pažindinosi su gamta, o panaudojo versle taikomus metodus – ieškoti „naudingų“ žmonių, kurie išduotų jam slapčiausių gyvūnų vietas ir, nuvedę už rankutės, parodytų, o gal net iškėlę iš lizdo jauniklį patupdytų jį gražesniame fone. Turbūt ne už vieną kadrą teko dosniai atsilyginti, bet kas sakė, kad feisbuko „like'ai“ nekainuoja?“ – socialiniuose tinkluose klausimą uždavė ornitologai.
Kaip pridūrė ornitologų draugija, jai jau buvo tekę girdėti ir apie R.Anusausko vizitus girininkijoje, esą gražbyliaujant miškininkams, kad išduotų juodųjų gandrų lizdų vietas, ir apie skambučius profesionaliems ornitologams, kurie žino retų paukščių lizdus.
„Kad tokia verslininko taktika kartais neblogai pasiteisindavo, byloja retų plėšriųjų paukščių jauniklių fotografijos, kuriose dar neskraidantys plėšrūnai išimti iš lizdų ir sutupdyti miško fone“, – detales atskleidė ornitologai.
Paukščius vaikėsi automobiliu?
Vis dėlto tai dar ne viskas, kuo Lietuvos ornitologų draugija kaltina verslininką. Kaip rašė gamtos mylėtojai, kartkartėmis R.Anusauskas paukščius esą itin žiauriais būdais bandydavo pasigauti pats. Tai jis neva darė ne tykodamas, o vaikydamas paukščius po Paluknio pievas, kur tuo metu gausybė paukščių ant žemės buvo susukę lizdus.
„Nežinia, kiek jų žuvo po Anusausko automobilio ratais ir kiek dar būtų žuvę jam besivaikant čia besikuriančias ypač sparčiai nykstančias didžiąsias kuolingas. Laimei, tuo metu į stebėjimus atvyko Lietuvos ornitologų draugijos nariai, kurie pradžioje bandė sugėdinti minimą fotografą, tačiau finale jis išvyko tik kilus rimtam konfliktui“, – istoriją tęsė draugija.
Kaip toliau atskleidė ornitologai, verslininkas prieš porą metų iš kažkur sužinojęs vienos iš aštuonių Lietuvoje perinčių žalvarnių porų uokso vietą, todėl leidęsis ir į šių paukščių fotomedžioklę. Tuo metu jam pavyko, žalvarnį jis nufotografavo.
„Tik vėliau į tą sodybą, kurioje perėjo žalvarnis, nuvykus ornitologams ir paklausus namo šeimininkės, ar dar savo kieme mato šį retą sparnuotį, ji atsakė, jog po to laiko, kai apsilankė gamtos fotografas ir per garsiakalbius leido žalvarnio balsus, paukščiai paliko uoksą ir nebesugrįžo“, – liūdnas detales paviešino draugija.
Visgi ne visada šiam gamtos fotografui esą pasisekdavo rasti naudingų žmonių, kurie buvo paruošę jam kėdutę prie lizdo ar žvėries olos. Štai, panašu, kad nelabai jam sekėsi su lūšimis.
„Pats Ričardas ir jo gyvenimo draugė Rūta džiaugiasi, kad pagaliau po ilgų klajonių giriomis jiems pavyko užfiksuoti taip ilgai lauktą ir svajotą lūšį, tačiau iš pateiktų nuotraukų matosi, kad tų lūšių fotografijos darytos aptvare, kur lūšys jaukesnės už murkę ant jūsų palangės. Panaši istorija ir su šio gamtos fotografo užfiksuotais vilkais“, – socialiniuose tinkluose daug patiktukų sulaukusius kadrus aptarė draugija.
Užpuolė taikus paukštis
Vis dėlto ornitologų kantrybės taurę perpildė pastarųjų dienų įvykiai, kai R.Anusauskas išsiruošė į ekspediciją kurtinių tuoktavietėje. Svarbu paminėti, jog kurtiniai yra itin reta ir jautri Lietuvos vištinių paukščių rūšis, kurių Lietuvoje priskaičiuojama vos 300–400 patinų, todėl jų tuoktavietės griežtai saugomos ir viešai neskelbiamos.
Taip pat šiuos paukščius gali įamžinti tik didelę patirtį turintys gamtininkai, gamtos fotografai gauna Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus leidimus šių paukščių fotografavimui ar filmavimui.
„Prieš kelias dienas Ričardas ir Rūta pasidalijo fotografijomis, kuriose matyti ant žemės su kamera rankose gulinti, kurtinio patino užpulta bei kojomis besiginanti Rūta Žemaitienė. Nors kurtinių patinai pavasariais kartais „pakvaišta“ ir dėl hormonų antplūdžio pasidaro pernelyg drąsūs bei išeina net ant miško kelių, tačiau šiuo atveju, panašu, kad buvo stipriai peržengtos gamtos fotografijos etikos ribos“, – rašė draugija.
Ornitologų surinkta informacija leidžia tikėti, jog be leidimų ir reikiamo žinių bagažo fotografavęs R.Anusauskas neišbuvo slėptuvėje tiek laiko, kiek turėjo, ir įsiveržė į kurtinių tuoktuvių ceremonijos vidurį.
„Tuoktuvės neretai užsitęsia net iki 10 ar 11 valandos ryto, todėl slėptuvėse kartais tenka praleisti ir daugiau nei 12 valandų neišlindus (ką jau kalbėti apie gamtinius reikalus). Suprantama, kad tokias kančias gali ištverti tik visiškai gamtai neabejingi žmonės, kuriems nesujaukti gamtos ritmo yra svarbiau už stingdantį šaltį ar net pavojų savo gyvybei.
Todėl ponas Ričardas su ponia Rūta turbūt nesiryžo tokioms kančioms, o jei ryžosi, tai ne viską padarė teisingai, nes būti užpultam kurtinio reikia gerokai pasistengti. Vien tai, kad kurtinys juos puolė, parodo, jog jie buvo jo tuoktavietėje. Tikėtina, kad nesulaukę tuoktuvių pabaigos jie paliko slėptuvę ar nusprendė prieiti arčiau. Kaip rašo ponia Rūta, „vakar beeinant iš slėptuvės pasivijo šis gražuolis“. Vėliau komentaruose dar pasigiria, kad kurtinys atsakė į jos prašymą papozuoti, kas galimai reiškia, kad per garso kolonėlę buvo leidžiami šio paukščio tuoktuviniai balsai.
Tuo tarpu Ričardas giriasi, kad po Rūtos užpuolimo jis didvyriškai perėmė „kovą“ su kurtiniu ir dar 5-ioms minutėms suteikė progą Rūtai pafilmuoti šį susitikimą. Kilus gamtininkų nepasitenkinimo bangai ir pradėjus komentuoti po šiomis Ričardo ir Rūtos nuotraukomis, Ričardas pateikė kiek kitą melagingą versiją, kad „kurtinys nusileido priešais automobilį važiuojant keliu...“ – apie pasikeitusią verslininko istoriją informavo ornitologai.
Gresia piniginės baudos
Dėl šio incidento Lietuvos ornitologų draugija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kur sužinojo, jog šiems asmenims nebuvo išduotas leidimas fotografuoti ir filmuoti saugomas rūšis, taigi šia veikla pastarieji gamtos fotografai užsiiminėjo neteisėtai. Lietuvos ornitologų draugija taip pat pateikė raštą su Ričardo Anusausko fotografuotomis saugomų rūšių nuotraukomis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
„Tikimės, jog įrodymų užteks ir tai bus pirmasis atvejis Lietuvoje, kai dėl piktybiško gamtinės etikos nepaisymo (dėl savo elgesio buvo perspėtas ne vieną kartą skirtingų asmenų) ir leidimo saugomų rūšių fotografijai bei filmavimui neturėjimo asmuo bus nubaustas pinigine bausme, o ateityje toks leidimas jiems nebus išduodamas“, – rašė draugija ir pridūrė, jog tai tebūsianti pamoka fotografams mėgėjams.
R.Anusauskas: „O kam man tų leidimų?“
15min susisiekė su pačiu R.Anusausku. Paklausus, ar turėjo leidimą fotografuoti retus paukščius, verslininkas atsakė: „O kam man reikia tų leidimų?“ Apie visas rekomendacijas, kaip reikia fotografuoti šiuos paukščius, jis esą ir taip žinojęs, nes fotografija užsiima jau 20 metų.
Paklaustas, ar šių sąmoningai nusprendė tuo metu nepaisyti, R.Anusauskas tiesiogiai atsakyti nesiryžo, tačiau pasiūlė papasakoti, kas tądien vyko. Kaip teigė jis, tuo metu jie su R.Žemaitiene buvę slėptuvėje, esą visiškai ne kurtinių tuoktuvių vietoje, nes tykojo įamžinti vilką. Vėliau, kol R.Anusauskas buvo patraukęs tolėliau, R.Žemaitienė nusprendusi pafilmuoti gėles.
Tada verslininkas esą pamatęs, kad prie R.Žemaitienės priskrido kurtinys. Šis iš pradžių buvo nusiteikęs draugiškai, tačiau vėliau situacija kažkodėl pasikeitė.
„Aš priartėjau per 20 metrų, pasislėpiau už kelmo ir meldžiau Dievą, kad tik jis nenuskristų, nes man tai yra labai įdomu. Bet po kurio laiko tam kurtiniui kažkas susišvietė ir jis Rūtą pradėjo pulti. Tada Rūta su juo gražiai kalbėjo, sakė: „Kurtinėli, tik nepulk, tik nurimk.“ Tada jis pakilo į orą, o Rūta krito aukštielninka, nes išsigando. Ką jai beliko daryti?“ – klausė verslininkas.
Anot R.Anusausko, kurtinys yra laukinis, didelis paukštis, laisvai galintis sužaloti žmogų, prakirsti galvą, o jo plakimas sparnais kūną gali nusėti mėlynėmis. Tačiau tuo metu Rūta su juo palaikiusi gražų kontaktą, davusi suprasti, jog jis nugalėjo, tad kurtinys išskrido savais keliais. Per tą laiką netikėtą incidentą R.Anusauskas ir įamžinęs.
„Tai kokio leidimo man reikia miške, jeigu prie manęs atskrenda paukštis? Ar čia yra apie ką šnekėti?“ – svarstė jis. Paklaustas apie tai, iš kur tada galėjo kilti netikėta paukščio agresija, verslininkas buvo linkęs kaltinti miškų kirtimus. Vyras teigė nesuprantantis, kam reikalingi leidimai fotografuoti, kai yra suteikti leidimai šią miško teritoriją kirsti.
Dėl kurtinių tuoktuvių laikotarpio fotografą taip pat buvo pasiekusios kitokios žinios – esą žinomi ornitologai jau buvo pranešę, kad tuoktuvės šiais metais buvo ankstyvos ir baigėsi prieš mėnesį. „Tai jie patys sau prieštarauja, nes aš buvau ne tuoktuvių metu ir ne tuoktuvių vietoje“, – sakė vyras.
Anot R.Anusausko, tie patinai, kurie taip ir negavo patelių, vėliau yra linkę elgtis agresyviau, kas, matyt, šiuo atveju ir įvykę.
Kaltina ornitologus tomis pačiomis nuodėmėmis
Užsiminus apie vairavimą automobiliu per paukščių sukamus lizdus, verslininkas griežtai neigė jam mestus kaltinimus. „Pačiomis pievomis, per lizdus, aš niekada nevažinėju. Važinėju tik keliukais. Nes kur tu nuvažiuosi – visur pelkės, užklimpsi, tavęs neištrauks, o paukščiai dažniausiai gyvena pelkėtose vietose“, – aiškino R.Anusauskas.
Vyras teigė, kad esą bet koks grybautojas, uogautojas ar eilinis žmogus šiuo atveju turi teisę važiuoti miško taku. „Nematau čia nieko blogo, jokių leidimų tam nereikia. Be to, mano technika gera – aš fotografuoju paukščius iš 100 m atstumo ir man viskas išeina“, – tikino pašnekovas.
Verslininkui taip pat nesuprantama, kodėl patys ornitologai gali po šias vietas organizuoti savo turus, kurių metu žmonių būna gausybė. „Aš juos ne kartą esu sutikęs pievose, kur jie užima labai daug vietos, vieni ant pievų ir užvažiuoja, pietauja, automobiliai atidaryti, muzika groja. Tai ar aš trikdau gamtą, ar jie su savo orniturais?“ – klausimą uždavė jis.
Atsakydamas į kitus jam mestus kaltinimus, tarkim, dėl kadrų, kuriuose paukščių jaunikliai iškelti iš lizdų, R.Anusauskas sakė viską daręs su profesionalų pagalba arba rekomendacijomis.