Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 250 000 žmonių serga šia liga. Osteoporozė – viena dažniausių pasaulyje. Manoma, kad ja serga kas trečia moteris ir kas penktas vyras. Osteoporozė – tai sutrikimas, kai kauluose mažėja kalcio.
Pasak Lietuvos osteoporozės fondo pirmininko docento Vidmanto Aleknos, ypač sunkios yra šlaunikaulių lūžių pasekmės. Nerimą kelia tai, kad po šlaunikaulio lūžio kas 4–tas žmogus miršta per pirmus metus. Tai labai brangūs lūžiai, skausmingi, socialiai nepaprastai aktualūs. Paliečia ne tik tą žmogų, bet ir šeimos narius, kurie turi slaugyti tokį ligonį. Labai dažni ir stuburo slankstelių lūžiai. Esant osteoporozei, jie lūžta net nuo mažiausio apkrovimo. Pavyzdžiui, pribėgo mažas anūkas, pasikabino ant kaklo močiutei arba pakėlė ji ant rankų tą vaiką ir įvyksta lūžiai. Parduotuvėje pakeltas maišelį su pirkiniais taip pat gali būti lūžio priežastis. Svarbu ir tai, kad 2/3 šitų lūžių yra neskausmingi: slankstelis deformuojasi, lūžta, bet žmogui pirmose stadijose neskauda. Skausmas atsiranda vėliau. Likusiam 1/3 žmonių tai yra nepaprastai skausminga.
Liaudies išmintis byloja, kad jei žinotum, kad griūsi – pagalvę pasikištum. Šis posakis labai tinka osteoporoze sergantiems žmonėms, nes žinojimas, kad nuo menkiausios traumos gali lūžti kaulai, priverstų žmogų ypatingai save saugoti. Osteoporozės vystimąsi lemia rizikos veiksniai: amžius (vyresni nei 50 metų), ar tėtis ar mama yra turėję lūžį, ar pats žmogus yra patyręs netrauminį lūžį. Netrauminiu vadinamas toks lūžis, kai griūnant iš savo aukščio, ar nuo vieno laiptelio knaptelėjęs ar sėdėdamas ant kėdės ir nukritęs – sulūžta. Trauminiai lūžiai – kai žmogus nugriūna nuo kėdės stovėdamas, kabindamas užuolaidas ar bandydamas kažką aukštai pasiekti. Taip pat autoįvykių metu patirti lūžiai.
Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – maža kūno masė. Jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5 ar 19, tai įvardijamas kaip klinikinis kaulų lūžių rizikos veiksnys. (KMI = Kūno masė (kg) /ūgis (m2 )). Didelis klinikinis rizikos veiksnys yra rūkymas, didelis alkoholio vartojimas. Rizikos veiksniu gali būti ir kai kurios ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ir vaistų vartojimas sergant šitomis ligomis. Pasitelkdami valią ir dideles pastangas rūkymo ir alkoholio galime atsisakyti. O kaip išvengti kitų rizikos veiksnių? Kaip auginti savo atžalas, kad kaulų retėjimo liga jų neluošintų ir nežalotų? Prasidėjusi paauglystė kaip tik dažnam susuka galvą – imamasi laikytis dietų, o ne galvojama, kad reikia gerti pieną...Dauguma paauglių tikrai negalvoja, kad senatvei ir jos ligoms reikia rengtis iš anksto. Medikai sako, kad savo kaulais rekomenduojama rūpintis nuo vaikystės. Žinojimas, kad pienas šimtus kartų geriau nei gaivinamieji gėrimai, palengvins gėrimo pasirinkimo galimybę. Masina ir tas faktas, kad 12 – 14 metų mergaitėms, jei jos pakankamai vartoja kalcio (kalcis geriausia gaunamas su maistu), pavyksta sukaupti tokias kalcio atsargas, kurias ji praranda per 10 metų po menopauzės.
Labai svarbu žinoti, kad kaulų masės ar mineralų tankio praradimai – neišvengiami su amžiumi ir kiekvienam iš mūsų kaulų masė mažėja. Liga būna tada, kai ta kaulų masė mažėja labai greitai, kai kaulai yra senesni, negu mūsų kalendorinis amžius. Na, o seni kaulai trapūs, todėl ir greitai lūžta.
Ligos pradžioje vadinamasis kaulų vagis be jokių simptomų tyliai pradeda savo juodą darbą. Nėra jokių požymių. Ligai prasidėjus vargina nespecifiniai požymiai: juosmens skausmas, naktinis mėšlungis, raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies skausmas, mažėja žmogaus ūgis, formuojasi kupra ir skauda kaulus. Neretai žmogus nekreipia dėmesio į tokius simtomus ir pirmasis ligos požymis būna kaulo lūžis.
Jei medikai jums diagnozavo osteoporozę, visą gyvenimą reikia pertvarkyti iš esmės: kad net nekiltų mintis siekti aukštai padėto daikto, kabarotis ant kėdės ar dar aukščiau. Didžiausių pertvarkų reikalaują virtuvė – visus indus, naudojamą aparatūrą, puodus – sudėti taip, kad galima būtų pasiekti niekur nelipant. neplanuoti jokių darbų, kai reikia lipti ant kopėčių – skinti obuolių ar vyšnių.
Pagalba sau turi būti nuolatinė: reikia tikrintis kaulų tankį, stiprinti raumenis, tuomet ir lūžiai grės rečiau. Osteoporoze sergantys žmonės turi perskaičiuoti savo laiką – ilgiau užtruks norint kažkur nueiti, ilgiau reikės ir rengtis. Reikia pamiršti žodį „greitai“: per skubėjimą galima ir paslysti, ir griūti. Ypač pavojingas metas – žiema. Reikia stengtis save saugoti – einant pasiimti lazdą, kelionei skirti žymiai daugiau laiko, jei gali kažkas palydėti – neatsisakyti pagalbos ir eiti įsikibus į parankę.
Kaulų lūžiai sukelia ne tik fizinį skausmą. Žmogaus gyvenimas tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis – osteoporozė sukelia ir psichologinę negalią.
Į savo kaulų tankį turėtume kreipti dėmesį maždaug nuo penkiasdešimties metų. Jei yra rizikos veiksnių – jei giminėje yra sunkių osteoporozinių lūžių – tada vertėtų išsitirti kaulų tankį ir anksčiau. Jei rizikos veiksnių nėra – galima tiesiog atlikti internete skelbiamą testą, kuris padės realiai įvertinti kaulų būklę.
Šis testas – tai 19 klausimų apie jūsų ir jūsų giminaičių kaulų lūžius, mitybą, gyvenimo būdą. Jei bus įtarta, kad yra kaulų retėjimo rizika, patartina išsitirti kaulų mineralų tankį. Tai atliekama moderniu aparatu, procedūra tetrunka 2 – 4 minutes – tiriami apatinės stuburo dalies ar klubų kaulai.
Norėdami išvengti osteoporozės, nuo pat jaunų dienų sportuokite, venkite kavos, nerūkykite, nevartokite alkoholio. Labai svarbu ir taisyklinga mityba – itin naudingi kalcio turintys produktai, per dieną patariama su maistu gauti iki 1500 mg kalcio, nesilaikyti griežtų dietų, išlaikyti normalų kūno svorį.
Žmonėms, kuriems jau diagnozuota osteoporozė, reikėtų įsidėmėti, kad dažniausi kas nors susilaužoma buityje: kambaryje užkliuvus už kilimėlio ar laidų, dėl netinkamų šlepečių ir paslydus ant šlapių grindų.
Kalcio turi: sūris, jogurtas, džiovinti vaisiai, lapiniai kopūstai, brokoliai, pupelės, morkos, migdolai. Vitamino D, kuris padeda pasisavinti kalcį, yra žuvyje, kiaušinio trynyje ar tiesiog saulės šviesoje.
