Šortai – kiekvienos vasaros ryškiausias atributas. O ypač, kai vasara Lietuvoje tokia dėkinga, kaip ši. Taigi nėra abejonės, kad ir dauguma Palangoje atostogaujančių merginų ir moterų rinkosi šortus. Ir kuo trumpesnius. Spalvinė gama? Pagal nuotaiką ir išradingumo lygį: raštuoti, balti arba šią vasarą labai populiarūs džinsinio audinio.
![]() |
Poilsiautojai Palangoje |
Šortų nemėgstančios, savo ruožtu, J.Basanavičiaus gatve plaukė pasidabinusios žemę siekiančiomis ir su vėju koketuojančiomis sukniomis, ilgais sijonais arba vėl į vasaros madą grįžusiomis plačiomis ir ilgomis, besiplaikstančiomis sijonkelnėmis. Šių apdarų koloritas taip pat nebuvo nykus: nuo augalinių raštų motyvų iki kubizmo apraiškų, nuo pastelinių iki iš tolo šviečiančių spalvų.
Būtų neteisinga teigti, kad atostogaujantys pamiršo baltą spalvą. Ne, ne pamiršo. Buvo ir tokių – daugiausia vyrų – kurie baltą derino su balta ir į savo garderobą nepanoro įsileisti šį sezoną taip madingų ryškių spalvų ar žaismingų raštų. O kalbant apie vyrų madą J.Basanavičiaus gatvėje, kaip ir visuomet, vyravo šortai, nuogi pilvai ir marškinėliai su šmaikščiais užrašais ar piešinėliais.
![]() |
Poilsiautojai Palangoje |
![]() |
Poilsiautojai Palangoje |
Šios legendinės Palangos gatvės stilių kuria ne tik atostogaujantys, bet ir jose dirbantys žmonės. Jei konkrečiau – gatvės muzikantai. Tačiau, reikia pastebėti, muzikuojančių nebuvo daug. Bliuzą grojantis papuošalų meistras ar masyvią Peliuko Mikio kaukę užsidėjęs akordeonistas, rodos, nė trupučio vienas kitam nemaišė ir „ginklų“ suremti nė neketino. Peliukas Mikis dargi ir atrodė įspūdingai.
Tikriausiai paskutinis Palangos stiliaus akcentas – skrybėlės ir skaros. Šiaudinės ar medžiaginės skrybėlės puikavosi tiek ant moterų, tiek ir ant vyriškių galvų, o skaras dažniausiai ryšėdavo ant kūno. Juk išeinant iš pliažo, sakykim, užkąsti, pilnai apsirengti noro – mažai. Tad skaros puikiausiai talkino damoms, panūdusioms prisidengti ant jūros kranto dėvėtą bikinį.
![]() |
Gatvės muzikantas Palangoje |