LŽ kalbintos moterys pasakoja, kaip pasisuko gyvenimas po to, kai išgyveno skyrybų kartėlį. Buvusi dirigento Gintaro Rinkevičiaus žmona Tatjana Rinkevičienė ne tik įkūrė savo vardo rusų teatrą, bet ir sutiko naują meilę. Kai su „orų vyriškiu“ Nagliu Šulija pasuko skirtingais keliais, astrologei Sondrai Šulijienei sekasi viskas, ko ji imasi, tad karjeros kreivė kyla viršun. Pirmoji režisieriaus Rimo Tumino žmona aktorė Jūratė Aniulytė džiaugiasi anūkėliu, o po kadaise patirtos sudėtingos galvos operacijos stiprybės semiasi per jogą, lankosi teatre, žavisi buvusio sutuoktinio kūryba.
Nepavargusios akys
Šiandien T.Rinkevičienė kaip niekada graži ir energinga. Ji neslepia, kad pagaliau turi mylimą žmogų. Su verslo konsultantu Aleksandru Bruku moteris susipažino šią vasarą, organizuodama vieną festivalį. „Tai įvyko tą pačią mėnesio dieną, kurią aš prieš septynerius metus išsiskyriau“, – apie lemtingą susitikimą pasakoja T.Rinkevičienė. Ji neslepia, kad iškart plykstelėjo abipusė meilė. Nors moters mylimasis gyvena Vokietijoje, įsimylėjėliams atstumas netrukdo.
Domiuosi, ar Tatjana ryžtųsi vėl tekėti. „Dar nesame nieko nusprendę, bet galiu pasakyti, kad jis yra žmogus, su kuriuo labai gera, su kuriuo įsivaizduoju save kartu. Septynerius metus gyvenau viena. Turėjau draugų vyrų, jie norėjo būti su manimi, bet aš nesiejau gyvenimo nė su vienu, todėl ir apie juos nekalbėjau, nors dar nereiškia, kad nemylėjau“, – atvirauja moteris. Šį kartą viskas kitaip. Su šiuo žmogumi ji jaučiasi saugi. Moteris pamini gražiausią mylimojo komplimentą: „Man patinka tavo nepavargusios akys.“
T.Rinkevičienė sako pastebėjusi, kad jos amžiaus moterų akys dažniausiai jau būna pavargusios. Sklaidydama senas nuotraukas, tik dabar atkreipė dėmesį, koks nelaimingas jos žvilgsnis buvo iškart po skyrybų. Šiandien ji spinduliuoja.
Skirtingi keliai
„Svarbiausia, kad negriaunu niekieno laimės“, – apie ryšį su vienmečiu Aleksandru sako moteris. Šį principą jai įdiegė mama. T.Rinkevičienė tikisi, kad ir jos dukros jį įsisąmoninusios. „Nei svetimas vyras, nei svetimas daiktas niekada neatneša laimės“, – gyvenimišką tiesą dėsto moteris.
Yra moterų, kurios mano, kad užaugus vaikams ar išėjus vyrui gyvenimas sustoja. T.Rinkevičienė įsitikinusi, kad būtent šiuo gyvenimo tarpsniu yra daugiau galimybių pamatyti, sukurti, sužinoti.
Į širdį pasibeldusia meile besidžiaugianti moteris prieš septynerius metus išgyveno klasikinę skyrybų dramą. Vyras paliko šeimą dėl jaunesnės moters. T.Rinkevičienės teiraujuosi, ar gali jauna meilužė sugriauti šeimą. „Kvailiausias dalykas, kurį sako antrosios žmonos, kad jos niekuo dėtos, ten neva viskas jau buvo blogai. Šeimoje nebūna vien blogai ar gerai. Tiesiog kartais baigiasi bendri sutuoktinių keliai“, – teigia moteris. Dažnai pirmosios žmonos stengiasi gelbėti šeimą įvairiais būdais. T.Rinkevičienė prisipažįsta, kad to daryti nė nebandė. Ar neskaudu, kai vyras išeina pas jaunesnę? „Man – ne. Skaudu toms moterims, kurios savimi nepasitiki“, – įsitikinusi pašnekovė. Palikęs žmoną Tatjaną, dirigentas G.Rinkevičius vedė 15 metų jaunesnę Donatą Kalnevą ir dabar ši pora augina tris bendrus vaikus.
Viskam savas laikas
T.Rinkevičienė sako, kad gyvenime viskam yra savas laikas. „Mes buvome jauni ir kūrėme šeimos pamatus nuo šaukšto, kėdės iki namo. Auginome vaikus ir mylėjome. Pirmoji laimė nuostabi, džiaugiuosi, kad tai patyriau“, – šypsosi moteris. Tačiau tas gyvenimo etapas baigėsi, dabar prasidėjo kitas. Dėl to ji nemato reikalo liūdėti. Yra moterų, kurios mano, kad užaugus vaikams ar išėjus vyrui gyvenimas sustoja. T.Rinkevičienė įsitikinusi, kad būtent šiuo gyvenimo tarpsniu yra daugiau galimybių pamatyti, sukurti, sužinoti. Juk pagaliau atsiranda laiko sau. „Užsiėmiau tuo, kas gyvenime skirta konkrečiam laikui – jaunystėje auginau vaikus, vėliau stačiau namą, dabar atėjo laikas teatrui“, – sako T.Rinkevičienė. Ir pasidžiaugia, kad daug patyrė ir suspėjo tinkamu laiku, o dabar jos laukia kita gyvenimo dalis, kurią ji rengiasi gražiai, prasmingai ir įdomiai nugyventi.
Jaunesnėms nepavydi
T.Rinkevičienei neatrodo pavydėtina vyresnio vyro ir gerokai jaunesnės moters sąjunga. Užuot mėgavęsis savo amžiaus tarpsnio galimybėmis, iššūkiais, vyras tarsi trypčioja toje pačioje vietoje. „Jaunas kūnas iš pradžių gal ir kaitina kraują, bet paskui naktimis paprasčiausiai miegoti norisi“, – nusijuokia T.Rinkevičienė.
Ji nemano, kad ir jaunos moters gyvenimas su gerokai vyresniu vyru bus idealus ar lengvas. Juk susituokus su šeimą palikusiu vyru atsiranda daug ne itin patrauklių dalykų. „Svetimi vaikai, tėvai, krūvos problemų, kurios tave paliečia, kai esi tarsi ir nekalta, bet visada dėl visko liksi kalta“, – ne itin idiliškai atrodo jaunosios moters gyvenimas pašnekovei.
Buvo sunku
Klausantis T.Rinkevičienės gali susidaryti įspūdis, kad po skyrybų prasideda šviesesnis, didesnių galimybių gyvenimo periodas. Moteris prisipažįsta, jog taip nebuvo. Ji liūdėjo, iš pradžių buvo sunku. „Labai daug su savimi dirbau: skaičiau, domėjausi psichologija“, – pasakoja. T.Rinkevičienė prisipažįsta, kad tuo metu buvo sunku net pareiti į buvusius bendrus namus. „Nenorėjau gyventi senajame name, man ten viskas buvo nemiela“, – prisimena ji. Net bandymai keisti interjerą nepadėjo pasijusti geriau. Todėl ryžtingai nusprendė imtis radikalių permainų, per vieną savaitę pardavė senąjį namą ir nusipirko šį, dar nebaigtą statyti.
Pakeitusi būstą, ėmėsi įdomios veiklos. Moteris prisipažįsta, kad gyvenant šeimoje nė nekiltų minties užsiimti tuo, kas šiandien yra jos kasdienybė ir savęs įprasminimas – teatras. „Santuokoje moteris daro tai, ko reikalauja gyvenimas: augina vaikus, prižiūri namus, bendrauja su giminėmis. Jos ir vyro gyvenimas bendras“, – sako Tatjana. Po skyrybų ji ėmėsi patinkamos veiklos, todėl pradėjo save labiau gerbti ir mylėti.
Padeda kiek gali
Apie buvusį vyrą dirigentą G.Rinkevičių moteris kalba be kartėlio: „Mes gana tolerantiškai žiūrime vienas į kitą, bent jau man taip atrodo. Kartais aptariame kūrybinius dalykus, galime imtis bendrų projektų, Gintaras padeda, jei prašau kokios su muzika susijusios pagalbos.“ Kol dukros buvo mažesnės, buvę sutuoktiniai kartu rūpindavosi ir mergaičių reikalais. Dabar to daryti beveik netenka, nes Saulė ir Rūta jau suaugusios ir savo gyvenimą tvarkosi pačios. T.Rinkevičienė pasidžiaugia, kad dukros, kaip ir tėvas, yra muzikos pasaulio žmonės ir G.Rinkevičius joms padeda kiek galėdamas. „Manau, kad tai yra daug svarbiau už pinigus ar bet kokį lepinimą“, – sako moteris.
T.Rinkevičienė netikėtai pareiškia, kad meilė nėra svarbiausias dalykas gyvenime. „Kartą vienas aktorius manęs paklausė, kas gyvenime svarbiausia. Atsakiau: meilė. “Ne, svarbiausia – būti kam nors reikalingam. Tada būsi laimingas„, – pasakė jis man“, – prisimena moteris. Šiandien ji neabejoja šios minties teisingumu. Ir kiek ironiškai šypteli, kad ne visada jaunoms moterims reikalingi tie vyrai, kuriuos „pasiima“. „Jei nebūtų pirmojo vyro, to gyvenimo ir galiausia skyrybų, galbūt nesimėgaučiau tuo, ką turiu šiandien“, – sako T.Rinkevičienė.
Šiam pokalbiui T.Rinkevičienė laiko surado pačiame darbų įkarštyje. Šį mėnesį Vilniaus publika galėjo mėgautis jos teatro premjera „Legenda apie pianistą“. Sekmadienį laukia spektaklis „Geltonasis tango“, jis pastatytas su kolegomis iš Maskvos.
Reikia išmokti atleisti
Pokalbio pradžioje astrologė S.Šulijienė pareiškia, kad yra kategoriškai nusiteikusi prieš skyrybas. „Jei žmonės susituokė ir pasižadėjo, bendras gyvenimas yra galimybė tobulėti, išsiugdyti kantrybę, pakantumą kitam žmogui, jo ir savo klaidoms“, – sako moteris. O skirdamiesi žmonės tarsi nubraukia tą patirtį. S.Šulijienė teigia, kad absoliučiai daugumai besirengiančių skirtis pataria to nedaryti, žinoma, išskyrus atvejus, kai sutuoktinis yra narkomanas, alkoholikas ar smurtautojas.
„Partneriai turi išmokti atleisti menkus nuklydimus. Daug išmintingų moterų saugo santuokas, kai kada užsimerkdamos prieš vyrų neištikimybę. Vėliau jos būna laimingos, sutvirtėjusios ir išmokusios atleisti“, – samprotauja S.Šulijienė. Vis dėlto, net ir esant tokioms nuostatoms, jos ir astrologo N.Šulijos santuoka subyrėjo.
S.Šulijienė įsitikinusi, kad šeimoje susipina ne tik dviejų žmonių santykiai, bet ir vaikų auginimo, bendravimo su jais klausimai.
Moteris pasakoja, kad jie susituokė labai jauni, greitai gimė vaikai, tad laiko vienas kitam likdavo mažai. „Iš pradžių ėjome vienu keliu, bet paskui jis ėmė šakotis, pasidarė vis sunkiau suprasti vienam kitą, galop net susikalbėti. Vienas ieškojo kompromiso, kitas – ne“, – apie šeimą ištikusią krizę kalba moteris.
S.Šulijienė įsitikinusi, kad šeimoje susipina ne tik dviejų žmonių santykiai, bet ir vaikų auginimo, bendravimo su jais klausimai.
Todėl vyro neištikimybė nėra pagrindinė skyrybų priežastis. Jei širdyje nieko nėra, gali bet kas ir bet kada ten ateiti, jei yra, niekas ir neateis.
Šiandien sutuoktinių santykiai prasti. „Mes beveik nebendraujame, o jei mėginame kalbėtis, nepavyksta“, – atvirauja astrologė.
Ji neslepia, kad vaikai, tada dar paaugliai, sunkiai išgyveno skyrybas. „Vienas sūnus tik dabar yra prisipažinęs, jog vaikui nėra baisesnio dalyko, kaip išgyventi tėvų skyrybas“, – pasakoja moteris.
Buvęs sutuoktinis N.Šulija po skyrybų puolė į 7 metais jaunesnės ir ištekėjusios žurnalistės glėbį.
S.Šulijienė yra ne tik astrologė, bet ir žurnalo mergaitėms redaktorė. „Galėčiau sakyti, kad mano karjera prasidėjo po skyrybų. Tačiau tiesos yra čia: karjeros siekti pradėjau tada, kai užaugo vaikai, o tai sutapo su skyrybomis“, – sako pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad santuoka netrukdo nei darbui, nei pomėgiams. Tiesiog ramiai gyvenant dažnai atsiranda įprotis nieko nesiekti. „Po skyrybų kas belieka – arba sugniužti, arba keltis“, – svarsto moteris.
Vyras dingdavo ilgam
Pirmoji režisieriaus R.Tumino žmona J.Aniulytė neslepia, kad skyrybos su vyru buvo skaudžios. „Reikėjo pereiti visus devynis pragaro ratus, šiandien net nesinori gilintis į praeitį“, – sako moteris. J.Aniulytė prisimena, kad kartais vyras dingdavo savaitėmis, todėl sprendimas skirtis jai nebuvo netikėtas. R.Tuminas susižavėjo 8 metais jaunesne savo studente Inga Burneikaite ir galiausiai juodu susituokė.
Tačiau J.Aniulytė pykčio buvusiam sutuoktiniui nejaučia. „Jei taip atsitiko, vadinasi, taip turėjo būti, jam, kaip menininkui, to reikėjo“, – samprotauja moteris. J.Aniulytė džiaugiasi, kad tėvas gerai sutaria su dukra, kartais buvęs vyras aplanko ir ją.
Nors aktorė įsitikinusi – bažnyčioje duotos priesaikos neįmanoma panaikinti, bet gilintis į skyrybų peripetijas nenori. „Kas buvo – pražuvo, kas bus – nežino niekas“, – taip dabar sako buvusi režisieriaus R.Tumino žmona.
J.Aniulytė prisimena, kad po skyrybų gyvenimas labai pasikeitė. „Buvo laikas, kai aš gyvenau tik juo, paskui reikėjo gyventi dėl vaiko, galvoti, kaip užsidirbti“, – pasakoja aktorė. Ji sako turinti du gyvenimus. Tačiau ne skyrybos juos ženklina. Vienas iki tol, kol buvo sveika, kitas – po sudėtingos galvos operacijos. Prieš 17 metų gastrolių Australijoje metu jai plyšo aneurizma. Moters gyvybę pavyko išgelbėti, J.Aniulytė tai vadina stebuklu. „Turėjau pereiti visus kūdikio raidos etapus, mokiausi kalbėti, valgyti, žengti pirmuosius žingsnius. Šiandien dar nesu iki galo pasveikusi“, – pasakoja aktorė. Ji teigia, kad iki šiol mokosi gyventi. Pagaliau suprato, jog gyvenime nesvarbu principai, barniai, nesutarimai. Viskas praeina, pasilieka tik meilė.
Dabar J.Aniulytės gyvenimo centre dvejų su puse metų anūkėlis Augustas, kurį močiutė dažnai prižiūri. Savijautą ji gerina atlikdama jogos pratimus.
Jūratė nebevaidina, bet paklausta, ar norėtų, pagyvėja: „Norėčiau.“ Aktorė dažnai lankosi teatre, žavisi buvusio vyro kūryba, labiausiai jai patinka „Maskaradas“. „Talentingų žmonių reta, juos reikia mylėti. Jis toks vienintelis, į nieką nepanašus, jo spektakliai nuostabūs“, – apie buvusį sutuoktinį režisierių R.Tuminą sako moteris.
