Paklausta, kada pradėjo kurti papuošalus, Natalija juokėsi, kad, ko gero, visą gyvenimą tai darė.
„Pradedant nuo drabužių ir namelių lėlėms, kai buvau darželinukė, baigiant savo pačios drabužiais – paauglystėje dėvėjau tik savo siūtus bei megztus. Iki pažinties su polimeriniu moliu domėjausi dekupažu. Tuomet tai dar nebuvo taip populiaru ir nebuvo galima rasti tiek daug priemonių rankdarbių parduotuvėse. Dar nebuvo galima įsigyti specialių lakų ir klijų, tai mes pačios, kurios tuo domėjosi, išrasdavom būdą, kaip suskeldėt laką, kaip patogiau priklijuot servetėlę“, – portalui Žmonės.lt pasakojo N.Pap.
Moteris nustojo dekupažuoti tuomet, kai tai pasidarė madingu užsiėmimu, kai atsirado įvairių priemonių, visi masiškai pradėjo tai daryti, todėl pasidarė neįdomu. „Man visur reikia iššūkių, išradimų, o tiesiog panaudot tai, kas duota – neįdomu“, – kalbėjo menininkė.
Su polimeriniu moliu iš arčiau N.Pap susipažino 2007 metais, kai gimė sūnus. „Norėjosi save realizuot ne vien kaip mama. Viskas prasidėjo nuo dovanos vienai nuostabiai moteriai. Kaip žinia, rankų darbo dovana yra pati vertingiausia, tad nusprendžiau pagaminti papuošalus iš polimerinio molio. Sugadinau jo nemažai, kol išmokau naudotis ir padariau pirmus papuošalus, tačiau man jie nepatiko, todėl papuošalų gamybą atidėjau keleriems metams. Per tą laiką pradėjau lipdyti skulptūrėles. Tai buvo apie 20 centimetrų aukščio žmonių skulptūrėlės, kurias lipdžiau pagal nuotraukas, bandydama šiek tiek atkartoti žmogaus išvaizdą, kiek tai buvo įmanoma, bet svarbiausia idėja buvo – pavaizduoti žmogaus pomėgį, gyvenimo būdą, profesiją ir panašiai. Tai buvo puiki dovanos idėja. Mano skulptūrėlės yra padovanotos ir nemažam būriui Lietuvos garsenybių – krepšininkams, aktoriams, gydytojams. Nuo 2010 metų vėl grįžau prie papuošalų ir jau po poros metų visiškai pasinėriau į jų gamybą. Atsisakiau skulptūrėlių, jų nebelipdau“, – pasakojo Natalija.
N.Pap savo klientėms siūlo asmeninius papuošalus, kurtus ir tinkančius tik tam vienam konkrečiam žmogui. Jie gaminami iš polimerinio molio, naudojamos metalinės detalės, pusbrangiai akmenys ir kristalai. Anot menininkės, ji yra lanksti, gali įgyvendinti klientų norus ir kiekvienam siekia sukurti tobulą papuošalą.
„Šiuo metu populiariausi mano kuriami papuošalai yra apyrankės, kurias vadinu talismanais. Mane visada žavėjo paslaptys, nes kiekvienas mes jų turime. Tad ir į apyrankes įdedu šiek tiek paslapties. Tai gali būti atsidarantis medalionas, į kurį galima įdėti raštelį su slapčiausia svajone ir ji būtinai išsipildys, reikia tik labai norėti, galima įsidėti brangaus žmogaus nuotrauką ar tiesiog gintaro gabalėlius, kad neštų laimę. Mes patys renkamės kuo tikėt, į ką sudėti savo mintis, energiją. Niekas pasaulyje nevyksta šiaip sau. Svarbi yra minties galia. Kita paslaptis – užrašas kitoje apyrankės pusėje, jo niekas nemato, bet savininkė žino apie jį. Užrašyt galima gyvenimo kredo, svarbiausias datas, vaikų vardus ir panašiai“, – pasakojo Natalija.
Anot kūrėjos, šios apyrankės – jos asmeninis išradimas. Tai ilgai kurtas, išgyventas, išjaustas papuošalo modelis, nedrąsiai pristatytas jos darbų gerbėjoms 2012 metais ir sulaukęs fantastiško susidomėjimo. „Kartais išgirstu, kad jos yra net magiškos – kam nors būna ypač sėkminga diena, kai dėvi mano kurtą apyrankę, kam nors pritraukia daugiau nei įprastai klientų, kam nors tiesiog norisi šypsotis visą dieną. O būna, kad net nemėgstanti apyrankių moteris ima ir užsisako pagaminti. Ji jos nenešioja, bet tiesiog turi, nes ta apyrankė yra jos gyvenimo atspindys, ji visa yra apie ją“, – apie savo kurtas apyrankes kalbėjo Elektrėnų rajone įsikūrusi moteris.
Užsakymo klientėms tenka palaukti nuo 2 iki 8 savaičių. Viskas priklauso nuo to, ar jau pažįstamas papuošalo modelis, ar reikia sukurti kažką naujo. Prekinio ženklo „Gėlynas spintoje“ įkūrėja pasakojo, kad jos įkvėpimas atsiranda iš gamtos. „Šiuo metu gyvenu apsupta laukų, gyvenu kaimo pakrašty. Aš kaip gryna miestietė, gimusi ir augusi Kaune iki 20-ties, vis dar kasdien kaifuoju nuo vaizdų pro langą, vis dar stebiuosi pamačiusi kombainą“, – juokėsi menininkė.
Kodėl „Gėlynas spintoje“? „Kai pradėjau kurti papuošalus, iš pradžių buvo vien sagės ir nieko daugiau. Visos jos turėjo gėlių formas ir motyvus. Tad pavadinime turėjo būti žodis „gėlynas“. Kodėl spintoje? Nes sagės dėvimos ant drabužių, gali būt net neišsegamos iš jų ir būna kartu su švarkeliu pakabinamos į spintą. Taip ir gimė mano prekinio ženklo pavadinimas. Žinoma, per tiek metų išaugau iš šio pavadinimo, nes kuriu ne tik sages, tiesą sakant, jų dabar kaip tik kuriu mažiausiai, bet mano papuošaluose išliko gėlių motyvai ir nebeįsivaizduoju kito pavadinimo, kuris trauktų akį ir verstų smalsautojus pažiūrėt, kurgi tas gėlynas ir kodėl gi jis spintoje“, – kalbėjo N.Pap. Natalija su kiekviena kliente dirba asmeniškai, su ja galima susitarti ir užsisakyti susirašinėjant elektroniniu paštu. Papuošalų pavyzdžius galima pažiūrėti ir svetainėje gelynas-spintoje.eu ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Papuošalų kūrėja pasakojo, kad jos gaminiai yra skirti lietuvėms. Dažniausiai jie iškeliauja klientėms po Lietuvą, o užsienyje gyvenančios ponios užsakymų laukia Norvegijoje, Airijoje, Vokietijoje. Natalija džiaugėsi, kad kol kas sulaukia tik gerų atsiliepimų. „Vis dar stebiuosi, kad 90 proc. klienčių, kai gauna papuošalą, atsiunčia man laišką su padėka, kad jau gavo, kad labai patiko, kad yra laimingos. Jos neprivalo to daryt, bet padaro ir tie geri žodžiai įkvepia mane tolimesnei kūrybai. Taip, kad mūzos niekada manęs nepalieka – nespėja“, – teigė N.Pap.
Natalija įsitikinusi, kad jos kurti papuošalai yra skirti moteriai, kuri mėgsta vaikščioti basomis, yra šiek tiek hipė ir truputį laukinės prigimties. Jos klientė turėtų būti nepriklausoma, jautri, didžiulius stebuklus įžvelgianti mažuose dalykuose ir, žinoma, tikinti stebuklais.
