Į susitikimą su Žmonės.lt R.Anužis atvyko nešinas dviem antikvarinėmis, nedidelius lagaminus primenančiomis, medinėmis dėžėmis. Jose – didžiausias parfumerio turtas: čia vaikinas laiko apie 50 skirtingų eterinių aliejų buteliukų, distiliavimo įrangą, pipetę, aliejų, spiritą. Žodžiu, dėžėse viskas, ko reikia, kad ore pasklistų svaiginantys aromatai.
Tuo buvo galima įsitikinti ir savo nosimi. Vos pravėręs kvapnųjį lagaminėlį R.Anužis ėmė vieną po kito traukti pačius neįprasčiausius eterius. „Čia – derva dvelkiantis beržas, čia – saldus gauruotasis švitrūnas, baltasis kamparas, nykštukinis rododendras, tabako, kedro, juodųjų pipirų, Afrikos apelsinų žiedų aliejus...“ – vieną po kito atsukdamas įmantrių kvapų kamštelius davė pauostyti jis.
Kai kurie eteriai nosies švelniai tariant anaiptol neglosto. Tačiau tinkamas santykis su kitais aliejais kvapą paverčia tokiu, kad norisi jį užuosti dar ir dar kartą. „Vienas lašas gali pakeisti viską, o kartais sumaišius kelis visai nemalonius kvapus galima gauti neįtikėtinai gerą rezultatą“, – šypteli R.Anužis.
Mintis kurti kvepalus toptelėjo staiga
Kvepalus kuriantis vaikinas įsitikinęs – uoslė yra išlavinama, tačiau pats kvapų pajautimas yra Dievo dovana, kurią gavus reikia tiesiog tinkamai panaudoti.
Jei kas prieš kelerius metus R.Anužiui būtų pasakęs, kad jis ims kurti kvepalus, šis veikiausiai būtų ne tik numojęs į tai ranka, bet ir garsiai nusikvatojęs. Vos baigęs mokyklą R.Anužis nusprendė padėti paskolą pasiėmusiems tėvams ir ryžtingai užsispyrė vykti į užsienį užsidirbti.
Tuomet dar būdamas 18-os jis susikrovė lagaminus ir trejiems metams išvyko į Angliją. Dirbti nebuvo lengva, nors sekėsi ir neblogai. Tačiau bėgant metams vis labiau ėmė rūpėti ne tik geras atlyginimas, bet ir gyvenimo prasmė – nejaugi visus gražiausius jaunystės metus dėl pinigų verta praleisti statybose ir tamsiuose, saulės šviesos nemačiusiuose sandėliuose?
„Nors visuomet buvau linksmas, pozityvus žmogus, po trejų metų tokio gyvenimo mane apėmė depresija. Nieko nebesinorėjo, niekas nebeteikė džiaugsmo, nebegalėjau ne tik kitų pralinksminti, bet ir savęs paties. Galiausiai nusprendžiau: viskas, laikas grįžti“, – pasakojo jis.
Parvykęs į Lietuvą slogią nuotaiką R.Anužis ėmė „gydyti“ aktyvia veikla, pradėjo domėtis kvapų terapija. Tuomet lygiagrečiai jis dar dirbo ir kitus įvairius darbus – fotografavo, statė molinius namus.
Sykį šluojant rūsį jam netikėtai toptelėjo mintis – kurs kvepalus. Jau kitą dieną R.Anužis prisipirko eterių ir ėmė eksperimentuoti. Taip viskas ir prasidėjo.
Parfumerija tapo pagrindine veikla
Kurį laiką jis pats į save nežiūrėjo rimtai, galvojo – praeis. Bet noras atsiduoti kvapams tik stiprėjo, kol galiausiai vaikinas suprato, kad čia – jo pašaukimas.
Ambicingas statybose dirbusio R.Anužio pareiškimas tapti parfumeriu nesuglumino jo artimųjų, daugelis šią žinią priėmė labai ramiai ir natūraliai. „Man pačiam keista – galvojau užmėtys akmenimis, išsijuoks, bet visi labai palaikė, ragino eiti toliau. Rimtai į naują veiklą pažiūrėjo net kolegos statybininkai ar mechanikai – visiems ši sritis atrodė labai įdomi“, – pasakojo jis.
Šiandien R.Anužis jau bando gyventi iš kvepalų. Kol kas daug laiko atima techniniai ir organizaciniai dalykai, todėl kurti naujus aromatus belieka naktį – tuomet, kai pasaulis nurimsta ir niekas nebekvaršina galvos.
Jo kvepalus renkasi asmenybės
„Noriu, kad žmonės kvepėtų savaip. Juk mes visi tokie skirtingi! O renkamės tokius pačius, tų pačių žinomų firmų kvapus – neįdomu. Kuriu nišinius kvepalus, jie skirti asmenybėms. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių nori išsiskirti iš minios“, – Žmonės.lt kalbėjo R.Anužis.
Neretai jo kvepalais susidomėję žmonės klientais tampa po to, kai gyvai susitinka su parfumeriu. Šis kiekvienam mėgsta pasiūlyti kažką individualaus.
„Man patinka pamatyti žmogų, kuriam kuriu kvapą. Apie tai, kas jam patiks, kuo jis norės kvepintis, išduos ir išvaizda, charakteris. Juk retai kada koks agresyvesnis vyras norės kvepintis labai saldžiai, o kukli, ramaus būdo mergina nesirinks sunkių, ryškių kvapų“, – sakė jis.
Pritraukia ir meilę, ir uodus atbaido
R.Anužis kvepalus daro tik iš natūralių medžiagų, juose nėra jokios sintetikos. Todėl kartais jo maišytus kvepalus žmonės perka ne tik norėdami paryškinti savo kūno kvapą, bet ir gydomaisiais tikslais.
„Juk kvapai – tai aromaterapija. Kvepalai gali ir gydyti. Vienas aromatas kelia nuotaiką, kitas padeda atsikratyti galvos skausmo, trečias – atbaido uodus. Galima nors ir spuogą pasitepti“, – juokiasi parfumeris.
Tačiau, pasak jo, pagrindinė kvepalų funkcija – pritraukti priešingos lyties atstovus. Ar R.Anužis žino kokį meilės eliksyrą? Stebuklingą kvapų mišinį, kuris padėtų susirasti tinkamą partnerį? „O, taip! Yra tokių, tikrai. Kvepalai yra afrodiziakas. Svarbu žinoti, ką su kuo sumaišyti. Bet visko neišduosiu“, – linksmai prasitarė R.Anužis.
Kvepalai padėjo susirasti merginą
Jis įsitikinęs, kad ir jam pačiam kvepalai padėjo susirasti antrąją pusę. Savo dabartinę merginą Jovitą jis sutiko ant jūros kranto, kuomet prasitaręs, kad kuria kvepalus sudomino ją ir jiedu nuėjo kavos. Nuo to laiko ir nebeišsiskyrė.
„Jei kvepėsi skoningai, tave pastebės, vertins išskirtinai. Norime to ar ne, bet kvapas labai daug pasako apie žmogų. Todėl linkiu visiems kvepintis drąsiai, išbandyti neįprastus kvapus ir nebijoti išsiskirti iš minios. O tuomet jus tikrai pastebės“, – sakė R.Anužis.
