„Net jei atrodo, kad jūsų šuniukas mielas ir nieko nepadarys, reikia nepamiršti, jog tai vis vien yra gyvūnas. Už jo elgesį atsakyti negalime, tad nesinori, jog pasivaikščiojimas gamtoje pasibaigtų dar viena tragedija“, – portalui Žmonės.lt sako E.Straleckaitė-Domarkienė.
Choreografė pasakoja, kad baisus, tačiau, laimė, gerai pasibaigęs įvykis nutiko trečiadienio rytą. Šokėja susiruošė pabėgioti parke, tačiau staiga prie jos pribėgo agresyvus šuo.
„Taip išsigandusi dar niekad gyvenime nebuvau. Prie manęs lyg iš niekur prišoko didžiulis, agresyvus šuo ir pradėjo artėti. Tą momentą mačiau visus jo dantis, atrodė, kad galėjau juos net suskaičiuoti… Akys išsprogusios, putos iš nasrų drimba“, – šiurpą keliančiais prisiminimais dalijasi ji.
E.Straleckaitė-Domarkienė tą momentą tiesiog sustingo. „Niekur nebėgau, neatsukau nugaros, tik atkišusi dilbį griežtu tonu sakiau: „Fu“. Tuo metu galvoje sukosi mintis, kaip aš dabar vesiu treniruotes sukandžiota... Kaip pasisukti, kad šuo puldamas tik nenuverstų manęs ant žemės... Atrodė, kad ta akimirka tęsiasi valandą. Vienu metu jau net galvojau: „Prašau, tik nekąsk veidą“. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai“, – portalui Žmonės.lt pasakoja pašnekovė.
E.Straleckaitė sako, kad agresyvaus augintinio šeimininkė pati vaikštinėjo tolumoje, tad nelaimės atveju atitraukti savo šuns būtų net negalėjus. Visgi čia Eglė priduria – augintinio šeimininkė taip pat išsigando ir nekart atsiprašė.
„Vienu metu net abi verkėme. Ji siūlė man pagalbą, ramino, tad aš tikrai nenoriu nieko kaltinti. Man, pasakojant šią istoriją, svarbiausia yra atkreipti dėmesį. Nesvarbu, koks geras šuniukas atrodo jums patiems, jo elgesio prognozuoti neįmanoma. Po įvykio skaičiau, kad ne visiems šunims galima uždėti antsnukius, tačiau tuomet būtina jį laikyti prisegtą pavadėliu. Juk nesinori, kad pasivaikščiojimas pasibaigtų nelaime“, – sako šokėja.
E.Straleckaitė prisimena, kad panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ir vaikystėje. Tą mena ant nugaros likę randai. Baimę sukėlusį įvykį patyrusi šokėja džiaugiasi, kad trečiadienio rytą nebuvo kartu su dukrele Vakare – nežinia, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgusi keturmetė mergaitė.
„Tų patarimų jai sakiau ir pati girdėjau ne vieną, tačiau kai atsiduri tokioje situacijoje, kartais viskas užsimiršta. Sakoma, kad mokyklinukams, jei jie turi kuprinę, šuniui pirmiausia reikia atkišti ją, kad kąstų į šį daiktą. O dar skaičiau, kad ir vandens buteliukas tokioje situacijoje gali pagelbėti. Tačiau pas svarbiausias dalykas – nedaryti staigių judesių, nerėkauti. Prisidengti veidą ir kaklą rankomis. To nežinojau – aš ištiesiau šuniui dilbį, kad į jį kąstų“, – sako ji.
Keletu patarimų pasidalijusi Eglė priduria, jog vien aplinkiniams žinoti, kaip elgtis, kai puola šuo, nepakanka – aplinkinių saugumą turi stengtis užtikrinti patys augintinių šeimininkai.
„Reikia nepamiršti, kad nelaimėms nepasiruoši, tad pirmiausiai norisi, jog šunų šeimininkai elgtųsi atsakingai, nepaleistų savo augintinių nuo pavadžio net ir tuomet, kai atrodo, jog aplink nėra nė vieno žmogaus. O ką žinai, bet kurią akimirką gali išlįsti vaikas“, – mintimis dalijasi E.Straleckaitė.
