Kalbėdamas su 15min Andrius Kleiva sakė vieną įstabiausių pasaulio architektūrinių kūrinių matydavęs dažnai, pro Dievo Motinos katedrą tekdavo prasukti ir keliaujant namo.
„Kiekvieną kartą įspūdį palikdavo architektūrinė galybė, stiprus istorijos liudijimas ir literatūrinis mistiškumas“, – taip apie statinį atsiliepė vaikinas. Ir pabrėžė – sunku patikėti, kad apie vieną svarbiausių objektų Paryžiuje jau tenka kalbėti būsimuoju laiku.
Kalbėdamas apie slogią nuotaiką Paryžiuje, A.Kleiva neslėpė, kad skaudi nelaimė pribloškė gyventojus, savo akimis stebėjusius, kaip žaibiškai dingta šimtus metų skaičiuojančios istorijos palikimas.
„Man taip pat skauda širdį, kaip ir Paryžiui, ir Prancūzijai, Europai, ir visam pasauliui, žiūrinčiam į tyliai, nesugrąžinamai dingstančią 800 metų istoriją. Iki ašarų slogiausia nuotaika Dievo Motinos katedros apylinkėse, jose viskas vyksta tiesiai prieš akis žmonių, kurie su ja kasdien gyveno. Bet ir toliau, pavyzdžiui, Paryžiaus metro, rasi ne vieną žmogų, prigautą netikėtumo žvelgiant į vakaro naujienas telefone“, – pasakoja A.Kleiva.
Vėlų pirmadienio vakarą, kai dar vyko gelbėjimo darbai, 15min kalbintas Andrius pasakojo, kad katedrai gesinti buvo pasitelktos milžiniškos pajėgos.
Tuo metu buvo evakuota visa Sitė sala, kurioje stovi Dievo Motinos katedra. Anot Andriaus, panašu, kad policija turėjo keblumų prašant atsitraukti mobiliaisiais telefonais įvykius sekančią ir įvykio tikrove netikinčią minią.
Ir nors viešoje erdvėje netrūko pastebėjimų, kodėl pastato nebuvo bandoma gesinti pilant vandenį iš sraigtasparnių, A.Kleiva sako, kad to padaryti neleido itin trapi katedros struktūra.
„Internete intensyviai svarstoma, kodėl nepasiunčiami vandenį purškiantys „Canadair“ lėktuvai. Iš to, ką dabar sako „Le Monde“, panašu, kad „Canadair“ lėktuvų į taip tankiai urbanizuotus plotus neleidžia ir neplanuoja, nes pastarieji sviedžia 6 tonas vandens didžiuliu greičiu, todėl gali padaryti dar didesnių problemų architektūrai, operacijose dalyvaujantiems žmonėms. „Canadair“ pilotai tiesiogiai atsako už padarinius, jei tokių būtų po skrydžių“, – sakė A.Kleiva.
Vaizdai iš katedros po gaisro
Stebėdamas naujausias žinias A.Kleiva sako, kad kol kas sunku prognozuoti, kokią žalą gaisras padarys katedrai, tačiau yra įsitikinęs, kad Prancūzija, net ir tragiškiausiu atveju, svarstytų atkūrimo galimybę – tokia šaliai svarbi buvo Dievo Motinos katedra.
„Įvykių įkarštyje sunku prognozuoti, bet žinant, kad dabar vykusią rekonstrukciją siekta užbaigti po 30 metų ir su 150 milijonų vyriausybės eurų, tikėtina, kad po gaisro mastai būtų nepalyginamai didesni“, – pastebi Andrius.
A.Kleivos žiniomis, šiuo metu pradėtas tyrimas dėl įvykusio gaisro jau turi vardą: „Dėl netyčinio padegimo“.
Kiek žinoma,dabartiniais duomenimis, keli meno dirbiniai buvo išnešti iš katedros, tačiau nežinia, kiek iš viso jų pavyks išsaugoti.
Pirmadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėjo sakyti viešą kalbą apie reformas po pasitarimų su piliečiais, organizuotų kurį laiką visoje Prancūzijoje. Kalba dėl įvykusio gaisro nukelta į antradienį.
„Apie kažkokius kitokius pasikeitimus kasdieniam gyvenime žinių kol kas nėra“, – pasakojo Paryžiuje studijuojantis Andrius.
