Paskelbti populiariausi Lietuvos nuomonės formuotojai: per metus įvyko permainų

Naujausiais, 2020 m. „Gemius“ e-komercijos duomenimis, Lietuvos ir užsienio nuomonės formuotojus / „influencerius“ socialiniuose tinkluose seka 37 proc. Lietuvos interneto vartotojų, t. y. 5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, 7,5 proc. (+0,5 proc.*) visų respondentų teigia, jog tai yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių prieš perkant prekę ar užsisakant paslaugą internetu.
Agnė Jagelavičiūtė, Viktorija Siegel, Karolina Meschino, Naglis Bierancas
Agnė Jagelavičiūtė, Viktorija Siegel, Karolina Meschino, Naglis Bierancas / 15min nuotr.

21 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigia, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė nuomonės formuotojo reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkuose. O 71 proc. respondentų sako, jog tokiu būdu prekės ar paslaugos įsigiję nėra. Palyginti su praėjusiais metais, teigusių, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė „influencerių“ reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkluose, padaugėjo 6 proc., o tų, kurie teigia, kad „influenceriai“ jų pirkimui įtakos nedaro, sumažėjo 3 proc.

Respondentų taip pat prašėme įvardyti, kuriuose socialiniuose tinkluose šie turi savo asmeninį profilį bei kuriais iš jų naudojasi dažniausiai. „Facebook“, „YouTube“ bei „Instagram“ – tai trys socialiniai tinklai, kuriuose nenaudojamų arba labai retai naudojamų lietuvių profilių yra palyginti nedaug. Pavyzdžiui, „Facebook“ socialiniame tinkle savo asmeninę paskyrą turintys teigia net 93 proc. (+9 proc.) respondentų, iš jų 77 proc. (–2 proc.) šį tinklą įvardija, kaip tą, kuriuo naudojasi dažniausiai. O „YouTube“ ir „Instagram“ skaičiai gana panašūs: Youtube tinkle savo asmeninę paskyrą teigia turintys 60 proc. (+8 proc.), „Instagram“ – 56 proc. (+12 proc.) respondentų, o juos įvardijusių, kaip tuos socialinius tinklus, kuriuos naudoja dažniausiai yra vidutiniškai apie 37 proc. (+10 proc.).

Be šių didžiųjų socialinių tinklų milžinių, ženklus augimas pastebimas ir dar viename socialiniame tinkle – „TikTok“. Šiame tinkle savo asmeninę paskyrą sako turintys 22 proc. Lietuvos interneto vartotojų, t. y. 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o šį socialinį tinklą, kaip tą, kurį naudoja dažniausiai, įvardijo 10 proc. respondentų arba 7 proc. daugiau nei 2019 m.

Jau trečius metus internetinės apklausos būdu buvo renkami populiariausi (top of mind) Lietuvos „influenceriai“. Šiais metais pirmąją vietą užima Karolina Meschino, kurią pirmu numeriu įvardijo 34 proc. (+6 proc.) respondentų, antroje vietoje – Naglis Bierancas 26 proc. (–10 proc.), trečioje – Agnė Jagelavičiūtė 21 proc. (–7 proc.). Praėjusiais metais pirmąją vietą užėmė N.Bierancas.

Taip pat respondentų buvo prašoma sužymėti, kokie konkretūs „influenceriai“ jiems asocijuojasi su tam tikra prekių / paslaugų grupe. Kaip pvz. knygų, filmų ar muzikos prekes lietuviai jau du metus iš eilės labiausiai tapatina su Dovile Filmanavičiūte 33 proc. (+15 proc.), kelionių tematikoje taip pat antrus metus iš eilės išskiriamas žurnalistas Orijus Gasanovas 46 proc. (+16 proc.), o su drabužių bei aksesuarų tematika labiausiai siejama Karolina Meschino 35 proc. (+21 proc.).

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant internetinį klausimyną – gemiusAdHoc. Tyrimas buvo rodomas sausio–kovo mėnesiais atsitiktine tvarka parinktiems Lietuvos interneto vartotojams, kurie lankėsi populiariausiose šalies interneto svetainėse. Tyrimo imtis – 3499. Tyrime dalyvavo 15–74 metų interneto vartotojai.

TAIP PAT SKAITYKITE: I.Stonkuvienės 35-mečio vakarėlis: V.Bareikio dovanos, žinomi svečiai ir lotynų ritmai

* Skliausteliuose pateikti procentai – pokytis lyginant su 2019 m. e-komercijos tyrimo duomenimis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis