Paskutinis viešas D.Teišerskytės įrašas pasirodė spalio 27-ąją, likus lygiai mėnesiui iki moters mirties. Tuo metu poetė savo „Facebook“ paskyroje rašė:
„Tiek daug susitikimų įvyko per spalio antrą pusę...
Dituva, Gargždai, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai...
Ir visur – tokie geri, gražūs, dvasingi, smalsūs, jautrūs žmonės...
Pati gražiausia erdvė – tarp žmonių ir knygų...
Bibliotekos atsigauna, gražiai ir prasmingai dirba savo begaliniai reikalingą darbą visų mūsų labui...
Ačiū visiems...
Nes visur buvo labai jauku ir šilta...Dūšiai...
Taip smagu grįžti namo pilnu glėbiu gėlių, dovanėlių, parsivežant pasitikėjimą ir meilę...
Lapkritis jau pildosi naujų susitikimų džiaugsmu... Laukiu jų…“.
Dalia Teišerskytė savo įrašą užbaigė jautriu eilėraščiu:
„Antausį gavau nuo vėjo,
Lapai skrybėlę apkrito,
Bet į rudenio alėją
Išeinu kiekvieną rytą –
Palinguoti su šermukšniais,
Saujomis audras susemti,
Paklausyti lapų triukšmo
Liepų – bijančių pasenti...
Sopulingas nuogas medis
Glaudžiasi prie namo seno,
Slegia širdį meilės badas
Ir į pakelę ridena...
Klausiu vakaro vėlyvo –
Gal pasenti ir nurimti?
Gal rudens aperityvą
Tarsi dovaną priimti?
Prie kaktos priglausti uosį
Lyg išdavusį meilužį?
Ašarojant pasiguosti,
Kad širdis lyg varpo dūžiai
Trankos garsiai ir triukšmingai
Prie rudens spalvingo kelio?
Ė, žiūrėkit, jau užsnigo
Baltą vėliavą ir šalį...
Baltą vėliavą ir šalį,
Seną šunį ir berželį...
O ruduo gėdingai slepias
Po linksmai spalvotais lapais…“
Paskelbtos atsisveikinimo su D.Teišerskyte detalės ir laidotuvių informacija: Paaiškėjo, kur ir kada bus galima atsisveikinti su Dalia Teišerskyte
