„Jeigu sakyčiau, kad man tas pats, kokiam chorui vadovauti, – būčiau nesąžiningas. Kai sužinojau, koks tai bus choras, supratau, kad man bus įdomu. Man norisi žinoti, kaip gyvena žmonės, kurie yra, daugelio manymu, tarsi už visuomenės tvoros. Juk jie – mūsų visuomenės nariai. Suprantu, kad jie daro tam tikrus dalykus, dėl kurių atsiduria ten, kur dabar yra. Mano manymu, reikia juos pažinti. O ką dažniausiai visi daro? Apsimeta, tarsi tų žmonių nėra. Bet juk jie gyvena tarp mūsų. Tik vienu metu jie paslysta. Ir ten yra ir protingų, ir talentingų žmonių. Jų istorijos įdomios. Ir jei tau suteiktas šansas pažinti, tai privalai tuo šansu pasinaudoti“, – aiškina Vladas Kovaliovas.
Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko pirmieji susitikimai su Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos choru, dainininkas atviras: „Kai mes atėjom ten, supratau iš karto – tai normalūs bičai. Bendravom dar ne tiek daug dienų, kad galėčiau gerai pažinti. Juk pažinimui reikėtų drauge nuvažiuoti į žvejybą, į rungtynes. O dabar jie dainuoja. Ten yra ansamblis, puikiausiai muzikaliai dirbantys žmonės. Žmogų pažinsi kaip? Ogi kai jis atsiveria. Jeigu jis užsidaro, – nebepažinsi. O atsiveria žmogus, kai dainuoja. Tada jis privalo atsiverti. Kai skamba muzika, kai skamba daina. Jie tai ir bando daryti. Drauge bandysime projekte.“
Pagrindinę savo vedamo choro intensija Vl. Kovaliovas įvardija paprastą, tačiau labai svarbų norą. „Klausykimės. Klausykime, ką nori pasakyti žmogus. Juk vienas žmogus gali ateiti ir pasakyti – aš noriu to, to ir to. O štai kitas to pasakyti negali. Galbūt jie kuklinasi, gal nemoka, gal jiems nepatogu. Dažniausiai, kai žmogus pradeda šnekėti, – mes jo negirdime, nes iš prigimties esame egoistai. Nesigiliname, mums neįdomu. Tai aš ir noriu, kad klausytume, kad išgirstume. Galbūt per dainą, bendrą kalbą, kuri yra visų – nesvarbu – lietuviškai, angliškai, rusiškai, lenkiškai – esmė ta pati. Muzika yra mūsų visų bendra kalba.“
Jau šį sekmadienį, kovo 23 dieną, 19.30 val. TV3 eteryje – „Chorų karų“ penktojo sezono premjera! Čia susikaus net 7 galingi chorai. Astos Pilypaitės Alytaus miesto „Dežavu“ choras, Urtės Šilagalytės Vilniaus miesto choras „Atžalynas“, Eglės Jakštytės Utenos miesto „Laimės“ choras, Stano vadovaujamas senjorų „Lietuvos bočių“ choras, Kauno miesto „Žalgirio choras“, vadovaujamas vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“, Kėdainių miesto choras „Senamiestis“, vedamas Arno Švilpausko „Daumantų kapelos“, bei Povilo Meškėlos ir Vlado Kovaliovo vedamas Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos choras.
