– Publicistikos laida „Faktų tyrimo biuras“ LNK eteryje jau trečiąjį sezoną. Kokia laidos gyvavimo paslaptis?
– Juk visiems norisi žinoti, kas ką pavogė (juokiasi). Aukščiausių valstybės pareigūnų aferos, noras pasipelnyti, biudžeto lėšų švaistymas ir visi kiti juodi darbeliai – neišsemiama tema. Mano tikslas – apie tai informuoti visuomenę ir neleisti, kad būtų skriaudžiamas paprastas žmogus. Eilinis pilietis to nemato ir vargu ar sugebėtų savarankiškai demaskuoti nusikaltėlius.
– Ar esi sulaukęs grasinimų, pasiūlymų susitarti, kad vienas ar kitas reportažas neišvystų dienos šviesos?
– Taip. Ir ne kartą. Dažniausiai bandoma susitarti. Tačiau iki šiol visi juodi darbeliai buvo paviešinti, prašymai ar grasinimai mums nedaro jokios įtakos.
– Kadangi dirbi ne tik laidos vedėju, bet ir ieškai temų, rengi reportažus, tikriausiai laidos koncepcija Tau pačiam yra labai įdomi?
– Žinoma. Dirbu tikrai ne dėl pinigų. Mane į priekį veda pilietiškumo jausmas. Dirbu nuoširdžiai, labai įsigilinu į kiekvieną problemą, stengiuosi net smulkmenos nepraleisti.
– Dailiosios lyties atstovės, dirbančios laidų vedėjomis, labai stengiasi, kad televizijos ekrane atrodytų efektingai. Kokių pastangų įdedi Tu, kad žiūrovai Tave priimtų palankiai?
– Stengiuosi atrodyti tvarkingai – tai svarbiausia. Nemalonu būtų žiūrėti į laidos vedėją išpuvusiais dantimis ar apžėlusį – elementaria higiena pasirūpinu pats. O mano apranga ir šukuosena rūpinasi stilistai.
– Žinau, kad labai mėgsti futbolą ir esi aistringas keliautojas. Tam lieka laiko?
– Darbui atiduodu labai daug jėgų, tačiau ir laisvo laiko turiu. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį Brasą, tad nuolat dresuoju jį, dalyvaujame parodose. Kelionėms lieka vis mažiau laiko, bet su Brasu lankomės Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, kur skiname prizines vietas. Taigi, viskas suderinama.
– Ne paslaptis, kad esi puikus kulinaras.
– Ir drąsiai sakau, kad pagaminti galiu bet ką. Dėl balandėlių ir didžkukulių, kurių gamyba ne kiekvienai merginai pavyksta iš pirmo karto, man nekyla jokių problemų. Mano mama – kulinarė, iš jos paveldėjau šį talentą. Kai prieš dešimt metų lankiausi Italijoje, viena senyva moteris mane išmokė gaminti makaronus. Juos galėčiau vadinti savo ypatinguoju patiekalu. Kas ragauja – negaili komplimentų.
