Paklaustas, ką reikėtų įrašyti skiltyje „Išsilavinimas“, šokėjas ir choreografas Paulius be jokių skrupulų pradeda vardyti: „Mano biografijoje – keturios aukštosios mokyklos, tačiau nė vienos iš jų nebaigiau. Po 12 klasių įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šiuolaikinio šokio ir vaidybos antrąjį kursą. Po mėnesio mečiau, nes nepritapau. Tuomet įstojau į Vilniaus teisės ir verslo kolegiją studijuoti reklamos vadybą. Po pusės metų mane išmetė, nes, pradėjęs šokti bei koncertuoti, nebevaikščiojau į paskaitas. Savo laimę išmėginau Vilniaus kolegijoje pasirinkęs šokio pedagogiką – išėjau po trijų mėnesių, nes mano ir ten dirbusių choreografų nuomonės nesutapo. Pernai baigiau Tarptautinio verslo mokyklos pirmą kursą. Antro nepradėjau, nes pritrūkau pinigų.“
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Paulius Šinkūnas |
Tai štai kodėl ryžaisi dalyvauti „Lietuvos talentuose“! Jei būtumei laimėjęs pagrindinį prizą, tęstumei mokslus?
Taip. Pabandžiau laimę. Labai norėjau, labai reikėjo... Deja... Ne tik už mokslus būčiau susimokėjęs – pinigų būtų likę ir kitiems poreikiams. Nejaugi turiu meluoti, kad ėjau tik dėl nugalėtojo vardo? Po metų šio konkurso laimėtojas bus niekam nebeįdomus. Gal net po kelių mėnesių apie tą projektą niekas nebešnekės. Tokia šlovė – laikina. Aišku, dar visai Lietuvai labai norėjau parodyti, ką moku daryti geriausiai, kaip įsivaizduoju šokį. Mūsų šalyje kol kas šokėjai vertinami kaip priedas prie dainininkų, t. y. jie pastrikinėja, pasklaido rankytes, ir tuo viskas baigiasi. Norėjau atskleisti šokio grožį ir tikiu, kad man pavyko.
Buvai apkaltintas ir tuo, kad Tavo gera bičiulė, komisijos narė Rūta Ščiogolevaitė, bando Tave prastumti.
Niekada neneigiau, kad pažįstu Rūtą. Aš net nesuprantu, kodėl pasipylė tie absurdiški kaltinimai? Argi blogai pažinoti Rūtą ir kitus žinomus žmones? Ir su Marijonu Mikutavičiumi esu kažkur susidūręs. Adolfas Večerskis puikiai pažįsta mano tėvą. Beje, kad jis yra jo kolega (Almantas Šinkūnas dešimt metų filmavosi legendinėje laidoje „Baltojo katino svetainė“, kuria personažus laidoje „Dviračio šou“ – aut. past.), A. Večerskis sužinojo tik po finalo. Lietuva yra pernelyg maža šalis ir turi pernelyg mažai talentingų, veržlių žmonių, kad mes vienas kito nepažinotume. Vadinasi, galima sakyti, jog per blatą gavau 2–ąją vietą. Man taip jos reikėjo (juokiasi)!..
Kadangi Rūta puikiai žino, ką reiškia iškovoti 2–ąją vietą, turbūt priėjo prie Tavęs paguosti?
Taip, patapšnojo man per petį ir pasakė: „Sveikas įstojęs į antrokų partiją!“
Lietuvoje pastebima tokia tendencija – lyderiai netampa nugalėtojais. Dauguma kalbėjo, kad Tau nėra lygių. Interneto komentaruose jau iš anksto Tu buvai vadinamas nugalėtoju. Nors finale nepasisekė nuskinti pergalės, ar nesijauti gavęs daugiau nei 1–ąją vietą iškovojęs Mikas?
Aš jaučiuosi gavęs 10 000 eurų mažiau nei Mikas (juokiasi). O šiaip tavo žodžiuose yra tiesos. Man smagu, kad mane palaikė tiek daug žmonių. Neapsakomai malonus jausmas užplūsta, kai pamatai, kad už tave balsavo 6 000 žmonių, o ypač per ekonomikos krizę, kai net ir litas turi apčiuopiamąją vertę. Gal ir tyliai, bet šimtus kartų visiems už mane balsavusiems ištariau „ačiū“. Turbūt skambės pasipūtėliškai, bet žinau, kad galiu šokti, galiu kurti choreografiją. Iš Lietuvos pabėgau tik todėl, kad šiuo metu šokėjams tėvynėje pragyventi iš tikrųjų labai sunku.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Neįstojęs į aktorystę, vaikinas susidomėjo šokiu ir dabar neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. |
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Paulius ir jo širdies draugė Andra myli vienas kitą beveik dvejus metus. |
Pusmečiui išvykai į Estiją. Ką ten veiki?
Šešias dienas per savaitę dirbu šokių studijos vadovu, o septintąją ilsiuosi. Jei pasiryžčiau dirbti užsienyje, 15 metų į priekį turėčiau darbo, tačiau esu patriotas ir noriu gyventi Lietuvoje.
Dauguma šokėjų tvirtina, kad judesius lavinti reikia pradėti dar vaikystėje, o Tu šoki tik šešerius metus ir jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais. Kaip čia yra? Ar jie neteisūs, ar Tu esi genijus?
Pasakysiu įdomų dalyką. Baigęs mokyklą, nusprendžiau studijuoti aktorystę. Mūsų gerbiamas režisierius Rimas Tuminas, mano sesers krikštatėvis, mano tėvo bičiulis, pasakė: „Nepyk, bet iš visų kandidatų tavęs vienintelio nesupratau. Vadinasi, esi arba debilas, arba genijus.“ Tai va, kas ten žino?.. Nors genijumi nesijaučiu, bet savo talentu neabejoju. Kai pradėjau šokti, mano sena draugė Justė Mozolytė, dainuojanti grupėje „ŠokoLedas“, užregistravo mane į „go go“ šokėjų čempionatą. Nors iki tol niekur nešokau, užėmiau 4–ąją vietą. Sakyčiau – neblogas pasiekimas. Taip ir užsikabinau. O dabar be šokio savo gyvenimo jau neįsivaizduoju.
