Per metus kone dvidešimt kilogramų atsikračiusi menininkė sako, kad šis keitimosi procesas jai buvo išties unikali patirtis, tačiau padėjo ir atmerkti akis.
„Šiek tiek liūdino tai, kad tapus lieknesne žmonės į mane pradėjo žiūrėti kitaip, galbūt pozityviau. Tačiau mane įkvepia tai, kad pati pasijauti kitaip ir susikuri kitokią patirtį. Man labai įdomu, kad galiu savo kūną keisti pati“, – anksčiau sakė žinoma menininkė.
Apie savo kūno pokyčius ir užgaulias aplinkinių replikas Jolita Vaitkutė prabilo socialiniame tinkle.
„Čia aš, čia irgi aš. Nuotraukai kairėje šiandien lygiai metai. Kūno transformacija yra tiek radikali patirtis, kad priaugęs ir numetęs svorio papildomai praeini visą asmenybės ugdymo kursą. Man patinka aštrios patirtys, nes tai daro tiesioginę įtaką mano kūrybiškumui, bet overall šita patirtis pakeitė mane visą.
Ar kada atkreipėt dėmesį, kad pastabėlės apie kūną yra natūrali mūsų pokalbių dalis? Pradedant šventiniu giminės stalu, baigiant portalų komentarais – visi tik kalba apie tai, koks turėtų būti tobulas kūnas. Likus dešimt minučių iki savo vestuvių ceremonijos gavau komentarą, kad mano pilvas per daug išsipūtęs, o po penkių mėnesių mano nėštumas tapo rimtai kvestionuojamu. Pagimdžiau, dabar vaiką augina homoseksualūs tėvai iš Švedijos, ačiū.
Kūnas keičiasi net be mūsų įsikišimo ir dabar galiu pasakyt – buvo labai gera patirtis keisti savo kūną, su visa į tai įeinančia programa: – „pasitaisius kokia“, „gero žmogaus turi būti daug“, „ar tu nėščia?“ – „nieko iš tavęs neliko“, „tuoj pavirsi į mumiją“, „nori atsigulti į ligoninę dėl išsekimo?“.
Vieną vakarą mane taip užbulino dėl mano pasikeitusių formų, kad pratrūkau. Nebeištvėriau. Ir tame taške nusprendžiau tiesiog priimti save, nes nebegalėjau konfrontuoti su visais aplinkui. Tai buvo vienintelis kelias išgyventi tai emociškai.
Tame didžiajame kūno suvokimo lūžyje aš jį priėmiau taip visuotinai, kad dingo ir kiti papildomi kompleksai. Jau drąsiai pozavau nuotraukoms ir pasitikėjau savo kūnu, nors kilogramai liko tie patys.
Labai nemylėjau savo kūno dar tada, kai prie jo niekas nesikabinėjo. Priimdama savo papildomą lašinių rinkę priėmiau ir kitus savo kūno ne/tobulumus. Ne tik savo. Pradėjau suprasti tas liguistai kūnu besirūpinančias merginas, nuolat kovojančias su dviem papildomais kilogramais. Deja, vienintelė kova, kuria reikia įveikti yra galvoje.
Kūnas nėra tobulas, bet jis toks ir neturi būti. Tai ne Ikea spinta, tiksliai sumatuota, kad tilptų tarp lovos ir komodos. Tai gamtos tvarinys su visu unikaliu ir netobulu grožiu. Kūnas toks stiprus ir gali keistis. Kam identifikuoti save su penkiais/dešimt/minus dešimt kilogramų, jei tai vis tiek kinta?
Susitikus man malonu gauti komplimentus, bet sakyti, kad tuoj numirsiu/nykstu nereikia. Esu sveika. Nuotraukose yra 18 kg skirtumas, tačiau čia ne apie tai. Čia apie meile savo kūnui ir kelią iki jos.
Bėgant mėnesiams, supratau, kad mano kūnas ne visada gerai reaguoja į tam tikrą maistą. Mano alergija gliutenui paaštrėjo, todėl teko iš esmės keisti mitybą, be galimybės naktį po projekto sukimšti kebabą. Papildomai be vaikščiojimo, mankštų ir savęs pasiklausymo, nieko nedariau. Tiesiog mylėjau ir klausiau kūno. (Šitas eilutes parašiau tik dėl to, kad žmonės klausia, kokia čia paslaptis)“, – socialiniame tinkle rašė Jolita Vaitkutė.
