Ilgamečiai partneriai ir geriausi bičiuliai Rūta ir Rolandas per gyvenimą tuokėsi du kartus – 2005 metų pradžioje vienas kitam „taip“ ištarė Vilniaus santuokų rūmuose, o po dvylikos metų savo meilę įteisino ir prieš Dievą.
Atkaukšėjus septinosioms bažnytinės santuokos metinėms, R.Mikelkevičiūtė pasidalijo šmaikščiu buitiniu vaizdeliu. Pasirodo, jų namuose vestuvių metinės apskritai nėra sureikšminamos, o jei kuriam ir užsimiršta – niekas nesuka galvos!
Savo mintimis apie tokių progų šventimą Rūta sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Aš nesuku galvos vyrui dėl restoranų, vakarienių, deimantų ar instagraminių kelionių vestuvių metinių proga! Ir būtinai netikėtai, kad būtų staigmena! Gal ir sukčiau ir zysčiau, bet aš tas datas pamirštu pati!
– Oho, kokia lelijų puokštė!
Taip, jos man patinka. O jei dar kvepia kaip bažnyčioje – tobula!
– Kokia čia proga, a?, – ramiausiai klausiu vyro, kuris stovi su milžiniška puokšte gėlių ir matau kaip su mano žodžiais šypsena dingsta jo veide!
– Tu rimtai?
– OMG! Pamiršau!
Bet aš net nejaučiu dėl to jokios kaltės! Jokios! Ar pykčiau, jei pamirštų jis? Ne. Nes jis niekada nepamiršta!
O dabar rimtai.
Stebiu pasaulį visai kitomis akimis, nei jį mačiau prieš... Ir sakau tvirtai, nes tai tiesa:
– Man labai pasisekė, o gal kažkas mane ten labai myli, kad apsaugojo „nuo blogo ir pikto“!?
Turėti draugą yra didžiausia dovana. Ne, ne tada, kada esi jauna, graži, populiari, sveika ir tt. Tada, kai esi visokia. Kai net pati sau sakai – „nu, tu baik, tokios bobos net aš nepakęsčiau“!
O jei dar rimčiau? O kam tie skaičiai ir datos? Kam? Laimingi laiko neskaičiuoja, juk, nes tiesiog jo neturi!
– Einam į restoraną?
– Gal kitą savaitę, kai nebus to lėkimo? Va, turėsim minutėlę.
– Ok. Sutariam. Kitą, tai kitą.
Už mus ir už tuos, kurie turi ką švęsti!“ – rašė ji.
