Šiuos dėsningumus nustatė Imre Janszky iš Karolinsko instituto (Karolinska Institutet) ir Rickard Ljung iš Švedijos Nacionalinės sveikatos asamblėjos (Socialstyrelsen). Mokslininkai ištyrė 20 metų ligų istorijas. Jie sulygino širdies priepuolių vidurkį kiekvieną savaitės dieną iki laikrodžio pasukimo momento likus dviem savaitėm ir po pasukimo praėjus taip pat dviem savaitėm.
Paaiškėjo, jog po vasaros laiko įvedimo pirmutinėje savaitėje pastebimas vidutiniškai 5 % širdies priepuolių prieaugis – apie 6% pirmadieniais ir trečiadieniais, o antradieniais pastebėtas priepuolių pikas, siekiantis 10 % prieaugį.
Tuo tarpu rudenį, atstatant įprastinį laiką, pirmąją savaitę širdies priepuolių kiekis praktiškai nesiskyrė nuo vidurkio, o pirmadieniais jų kiekis net sumažėjo 5%.
Mokslininkų nuomone, pagrindinė tokio reiškinio priežastis – pasikeičiantis miego kiekis persukant laikrodį – rudenį naktis pailgėja viena valanda, o pavasarį atvirkščiai, sutrumpėja.
„Papildomos miego valandos poveikis rudenį mažinant širdies priepuolius labai intriguoja“, -– praneša mokslininkai.
Mokslininkams jau senai žinoma, jog pirmadienis yra pati blogiausia diena – statistiškai tuomet įvyksta daugiausia širdies priepuolių. Paprastai dėl to kaltinamas naujos darbo savaitės sukeliamas stresas. Tačiau dabar aiškėja, jog ir nedidelis miego sutrumpėjimas (sekmadienį paprastai žmonės atsigula vėliau, o pirmadienio rytą keliasi anksti) irgi gali lemti širdies darbo sutrikimus.