Nors pusė Lietuvos gegužės 12-osios rytą pasitiko aikčiojimais dėl sniego, Asmik Grigorian sako, kad Preiloje, kur šiuo metu ji su vyru, teatro režisieriumi Vasilijumi Barchatovu (36) ir vaikais Nojumi (18) bei Lėja (4) yra apsistojusi, visąlaik gražiai švietė saulė. Galbūt tai ir buvusi savotiška gamtos dovana, juokėsi Asmik.
Be oro, į gimtadienio dovanų sąrašą dainininkė suskubo įtraukti ir tai, kad šalia turi abu vaikus. „Dažniausiai būdavo taip, kad yra arba vienas, arba kitas. Dabar yra didžiausia dovana, kad abu vaikai yra kartu“, – sakė moteris.
Labiausiai pasiilgo auklės
Dar pokalbio pradžioje A.Grigorian apgailestavo gimtadienio dieną neturinti itin daug laiko, mat jau tuoj tuoj turėjo būti pjaustomas tortas. „Dabar, dar iš ryto, visi suvalgysime tortą. Kaip tik šiandien man šeima padovanojo mano asmeninę dieną, tai vėliau eisiu į miškus“, – dienos planus atskleidė ji.
Kaip pasakojo Asmik, dabar ji bando atrasti kaip įmanoma daugiau laiko sau. Taip, daug keliaujanti moteris nežmoniškai brangina išskirtines galimybes susitikti su visa savo šeima, tačiau kasdien leidžiant laiką drauge darosi sudėtinga nepamesti savęs.
„Kaip tik mums šitas laikas yra toks, kur asmeniniams atradimams tu laiko tikrai neturi. Nes kol padarai valgyti, susitvarkai, tai jau ir naktis ateina ir, kai atsiverti knygą, perskaitai vieną puslapį, iškart nulūžti, – juokėsi dainininkė. – Aišku, kad stengiuosi, kiek įmanoma, daugiau atrasti to laiko, daryti kažką sau, bet manau, kad mamos mane supranta.“
Būtent dėl to paklausta, ko labiausiai karantino metu spėjo pasiilgti, moteris skardžiai nusijuokė ir nuoširdžiai atsakė: „Auklės.“ Na, bet, kaip mano Asmik, viskam yra savas laikas, o dabar tas laikas skirtas patiems artimiausiems.
„Man kiekvienas laikas yra brangus laikas. Laikas iš viso yra labai didelė dovana. Nežinau, jaučiuosi kaip labai laimingas ir apdovanotas žmogus, nes kiekvienas laikas, kurį aš turiu, man yra labai brangus – kai aš dirbu, man jis yra brangus, kai esu su šeima, man jis brangus“, – mintis dėstė solistė.
Pasaulis, matyt, nebebus toks, koks buvo, bet nereiškia, kad jis negali būti geresnis
Panašu, kad šis etapas Asmik išskirtinis yra tuo, jog ji gyvena savotiškoje idilėje. „Kažkaip visgi įsivaizduoju tai kaip atostogas – dabar mokausi šaudyti iš strėlių, vaikščioti lynu...“ – netradicines veiklas vardijo dainininkė. Apskritai, kaip tikino moteris, atostogų jai labai reikėję ir kol kas jų neužtenka.
„Mano tempas buvo toks didelis, kad dar nespėjau pasiilgti nei meno, nei darbų, nei nieko“, – sakė atlikėja.
Vasaros darbai – neatšaukti
Na, bet, nori ar nenori, į darbą tenka grįžti visiems. Visgi panašu, jog Asmik Grigorian įšokti į muzikos traukinį turės greičiau nei daugelis kitų dainininkų. Kaip pasakojo moteris, nuo vasaros darbų bent kol kas jos niekas neatleido, net ir daugelyje šalių pratęsus karantiną.
„Be abejonės, slegia ta nežinomybė, nes iš vasaros darbų Zalcburgas dar oficialiai manęs neatleido. Matyt, jie kažką dar rodys. Visi bando ieškoti išeičių, kaip rodyt, ką daryt...“ – svarstė atlikėja.
Tačiau nei dėl industrijos, nei dėl savo ateities Asmik nėra linkusi jaudintis. Kas iš to, kad galvosime apie tai, kas baisu, mano pašnekovė.
„Daug baisių dalykų vyksta pasaulyje ir aš stengiuosi visada padaryti viską, ką galiu. Ko negaliu padaryti, ten bandau išmokti kantrybės, pasitikėjimo Dievu, aplinka ir tuo, kad viskas bus gerai. Aišku, bus visko. Pasaulis, matyt, nebebus toks, koks buvo, bet nereiškia, kad jis negali būti geresnis“, – šypsojosi ji.
Kaip sakė moteris, ji pati – neišskirtinė šiame pandemijos kontekste, tad kantrybės jai, kaip ir kitiems, reikėtų daugiau. Tiesą pasakius, Asmik sau gimtadienio proga to ir palinkėjo.
„Šiandien aš labai norėčiau pasidovanoti kantrybės, nes jos man kartais trūksta. Ir galbūt truputėlį daugiau pasitikėjimo, esu labai pasitikinti savimi, bet kartais norisi paleisti vadžias ir daugiau pasitikėti pasauliu“, – sakė ji.
Jeigu vis dėlto darbai būtų nukelti ar neatsirastų naujų, A.Grigorian sakė, kad dienas ramiai leistų Lietuvoje ir galvos sau dėl to nesuktų.
„Viskas bus priklausomai nuo poreikio. Jeigu man reikės važiuoti dirbti, be abejonės, kelsiu sparnus, bet jeigu nereikės to daryti, tai kaip ir nematau reikalo. Jeigu būtų žiemos metas, tai važiuočiau, nes aš visai ne žiemotoja. Bet kadangi Lietuvoje vasara, nematau prasmės važiuoti. Čia yra nuostabu“, – kalbėjo moteris.
Per gyvenimą žengia visa koja
Rodos, svarbiausius titulus susižėrusi Asmik, o dar ir neseniai žengusi J.Statkevičiaus podiumu, vargu, ar beturėtų, kur toliau tobulėti. Juk beveik viskas, ko siektų bet kuris muzikantas, jos rankose. Pati dainininkė taip nemano, anot jos, eiti visada yra kur.
„Jeigu aš dar šiandien kvėpuoju, turiu šansą būti dar geresnė. Bandau viso ko pasiekti ir išmokti. Kiekvieną dieną, kuri mums duota, turime galimybę padaryti ką nors nuostabaus ir gero“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta, ar tai būtų galima įvardyti kaip maksimalizmą ar perfekcionizmą visame kame, Asmik vėlgi smarkiai suabejojo. Moteris apskritai tokių etikečių nemėgstanti.
„Nežinau, ar maksimalistė. Kai kur maksimalistė, kai kur minimalistė. Viskas, ką žinau, tai yra tai, kad galiu ranką prie širdies pridėjus pasakyti, jog visus šiuos 39-erius metus gyvenau visa širdimi, visa koja. Galbūt tai būtų galima pavadinti maksimalizmu, bet norėčiau taip ir toliau kiekvieną dieną gyventi. Gyvenimas mums tam ir duotas, kad jį gyventume“, – mintimis dalijosi ji.
Bet kaip gyventi gyvenimą „visa koja“? Anot Asmik, taip atsitinka tuomet, kai išnaudoji visas duotas galimybes, laiką, padarai viską, ką gali tą dieną. Tokią gyvenimo filosofiją dainininkė laiko ir šeimos duota, ir įgyta.
„Be abejonės, tai yra ir auklėjimas, ir asmeninė savybė, nes aš tiesiog kitaip nemoku. Matau tuos dalykus ir negaliu praeiti pro šalį. Gal tai tam tikra prasme ir godumas, kai norisi iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis tau duoda“, – juokėsi ji.
Galbūt toks „godumas“ moterį privertė ir žengti podiumu, kas, ne paslaptis, nėra itin paprastas darbas. Kas be ko, reikalaujantis ir puikios išvaizdos bei fizinės formos. Dažnai komplimentų dėl jaunatviško kūno sulaukianti dėkoja juos siunčiantiems.
Laimė yra gebėjimas ir mokėjimas būti laimingam tame, kame esi. Galbūt yra ir tai, kad aš niekada nesvajoju apie dalykus, kurių negaliu paimti ar turėti
„Jeigu pažiūrėtume į mano mamą, kuriai šiuo metu yra virš 70 metų, manau, ji atrodo puikiai. Tai, matyt, yra genetika. Galbūt tai ir tas vidinis vaikas, kuris yra mano širdyje. Man atrodo, kad kai man bus 80 metų, aš būsiu tas vaikas... Neatsimenu, kas tai pasakė, bent man labai patiko ši frazė: „Kol mumyse yra vaikas, tol mums viskas gyvenime prieš akis.“ Tai, matyt, atsispindi ir veide, ir visame kame“, – mintimis dalijosi Asmik.
Tiesa, anot jos, grožio taškų prideda ir laimė. Solistė neslėpė, kad šiuo laikotarpiu ji labai laiminga. Na, kaip ir visais kitais.
„Taip, esu laiminga. Ir laimei nereikia priežasčių. Aišku, gyvenime būna visko. Laimė yra gebėjimas ir mokėjimas būti laimingam tame, kame esi. Galbūt svarbu ir tai, kad aš niekada nesvajoju apie dalykus, kurių negaliu paimti ar turėti“, – pasakojo moteris.
Tarp to, kas dainininkei padeda būti laimingai, yra ir kita savybė, kurią dažnas pamiršta.
„Norint būti laimingam, reikia būti dėkingam. Tas tikrasis dėkingumas yra tada, kai atsibundi ir kiekvieną dieną sugebi būti dėkingas už tai, kad tu kvėpuoji, už tai, ką turi, matai... Dėl to ir esu laiminga.
Tas tikėjimas, viltis ir dėkingumas, kad gali kvėpuoti, kažką daryti, keisti dalykus, kuriais nesi patenkintas... Tai dėkingumas viskam – nuo mažiausių smulkmenų iki labai didelių dalykų“, – pokalbį užbaigė pašnekovė.
