„Prašiau, kad mėginys būtų imamas ir man, ir mergaitei dalyvaujant, visiems kartu. Tačiau jo (Petro) advokatas sakė, kad jis nesutinka visiems kartu dalyvaujant paimti mėginius. Kaip gydytojai juos priima? Jis tą pačią dieną pridavė mėginius ir tą pačią dieną pradėjo mane juodinti, kad aš turiu daug vyrų. Išėjo iš poliklinikos ir po 20 minučių davė interviu...“ – 15min stebėjosi Birutė.
B.Navickaitė sako mananti, kad P.Gražulis neabejoja, kad čia jo vaikas, tačiau mėtosi.
„Iš pradžių atsisako savo vaiko, paskui pasako, kad vaiką labai myli, sako, kad jam jos nereikia, o paskui – kad nori pasiimti auginti“. „Jis pats sau nuolat prieštarauja“, – kalbėjo B.Navickaitė.
Ji neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir dėl vaiko išlaikymo – elgsis taip, kaip pati sako, jos atveju elgtųsi vieniša mama. „O tada darysim ir tyrimus, ir darysim tai dalyvaujant visiems, kuriems reikia dalyvauti“, – sakė Birutė.
B.Navickaitė 15min užsiminė, kad dar anksčiau P.Gražulio advokatas jos teiravosi, ar ji sutiktų, kad P.Gražulis darytų DNR tyrimą, kuriame nedalyvautų nei ji, nei vaikas. Iš pradžių ji sutiko, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. „Petrui sakiau, kad nesutiksiu, sekmadienį skambinau advokatui, norėjau ir jam pasakyti, kad nesutinku, o jis man sako – sekmadienį nedirbu“, – pasakojo B.Navickaitė.
Apie DNR tyrimą – juristo komentaras
Pasak juristo Eugenijaus Gaščenkos, DNR tyrimų išvadas teismui turėtų pateikti Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Oficialų atsakymą gali duoti ne viena privati, tam akredituota laboratorija, tačiau tokios išvados yra informacinio pobūdžio. Jas turi patvirtinti teismo ekspertas.
„Kreiptis dėl DNR tyrimo būtinai turi tėvas ir vaikas – reikalingi jų abiejų mėginiai tam, kad juos būtų galima tarpusavyje palyginti. O motinos mėginys šiuo atveju nebūtinas, tėvystė yra patvirtinama 99 proc. arba atmetama 100 proc.“, – 15min kalbėjo E.Gaščenka.
Oficialų atsakymą dėl DNR tyrimo gali duoti ne viena privati, akredituota laboratorija, tačiau tokios išvados yra informacinio pobūdžio. Jas turi patvirtinti teismo ekspertas.
Pasak juristo, taip pat egzistuoja galimybė pateikti mėginius nuotoliniu būdu. Tokiu atveju užtenka į laboratoriją atsiųsti seilių mėginį, paimant jį iš vidinės skruosto pusės burnoje, taip pat reikėtų ir vaiko seilių mėginio. Laboratorija pateikia atsakymą, kuris yra skirtas asmeniniam naudojimui, tai neoficiali išvada pačiam sau.
Tuo tarpu jei reikalingas oficialus atsakymas, būtina į laboratoriją atvykti asmeniškai, kad specialistas galėtų identifikuoti asmenį ir tiesiogiai iš jo paimtų mėginius.
„Nežinau, kas šiuo atveju yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, tačiau labai tikėtina, kad ten – brūkšnys. Apie tėvystę gali paliudyti civilinės būklės aktas – gimimo liudijimas, gimimo įrašas. O kol jo nėra, yra tik prielaidos ir kalbos apie tėvystę“, – 15min sakė pašnekovas.
E.Gaščenkos teigimu, dabar kalbėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su juo tvarką dar anksti.
O ir konkreti situacija kelia nemažai klausimų – iš pradžių tėvystę žodiškai pripažinęs P.Gražulis ėmė kalbėti apie tai, kaip jis nori auginti vaiką pats, vėliau viešai sudvejojo dėl savo tėvystės.
„Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas arba šalių susitarimu, arba teismo tvarka. Kadangi šiuo atveju, panašu, gresia ginčas, motina veikiausiai nesutiks, kad teismas nustatytų gyvenamąją vietą su tėvu, o tėvas gali norėti, kad gyventų su juo“, – sakė E.Gaščenka.
Juristas sako, kad P.Gražulio ir B.Navickaitės atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymui didelę reikšmę turi tai, kad vaikui vos keli mėnesiai, jis savo gyvybinėmis funkcijomis priklausomas nuo motinos. „O ir pagal aplinkybes, Petras Gražulis yra vyresnio amžiaus, dirba, posėdžiauja, todėl manau, kad teismas gintų prioritetines vaiko teises“, – sakė E.Gaščenka.
