Susitikti pakvietėte į teatrą per repeticijos pertrauką. Smalsu, ką šiuo metu repetuojate.
Dabar repetuojame Deilo Vasermano „Žmogus iš Lamančos“, kurį stato režisierius Adolfas Večerskis.
Nuo Rudolfo Šaltkalvio Bross vis negalite atsiriboti...
Žinoma, ne. Juk A.Večerskis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius. Tad kartu ir dirbame, ir pokštaujame. „Išlenda“ ir „Nekviestoje meilėje“ susiklosčiusios mūsų herojų santykių peripetijos. Rimtai apie tokį darbą negalima kalbėti.
Koks jūsų vaidmuo būsimajame spektaklyje?
Būsiu Don Kichoto ūkvaizdė. Tai linksmas miuziklas, lengvas žanras, komiškas personažas.
Aktoriui kiekviena premjera tikriausiai yra didelė naujo pradžia?..
Premjera aktoriui yra didžiulė šventė, prilygstanti Naujiesiems metams ar gimtadieniui. Laikotarpis iki premjeros visuomet būna kupinas nekantraus laukimo. Šio spektaklio premjera numatyta sausio pabaigoje.
Regis, jums dažniau tenka vaidinti komiškus personažus nei dramatiškus...
Pastaruoju metu jau labai „nusidramatinau“. Komiški tik LNK „Dviračio šou“ personažai.
O kokius vaidinti jums patinka labiau?
Aišku, komiškus. Juos kurti lengviau. Kuriant dramatiškus tenka pasiplėšyti, šiek tiek patampyti save iš vidaus. Be to, komiškus kurti linksmiau, jauti malonumą, kai žiūrovai juokiasi.
Tokie labiau atitinka ir jūsų prigimtį?
Galbūt. Esu linksma iš prigimties.
Tačiau į tokių herojų gretas jūsų Elvyra Laužikaitė lyg ir netinka?
Elvyra labai surimtėjo. Pirmajame sezone ji buvo lyg ir labiau komiška, liūdnąja prasme. Ji stengėsi gyventi už vyro pinigus, plėšėsi, kad jai būtų perrašytos akcijos... Bet scenarijaus kūrėjai taip nurašė, kad ankstesniosios Elvyros jau nebeliko. Ji tapo geresnė, paprastesnė.
Ankstesnioji Elvyra jums priimtinesnė?
Toji bjauri, pikta, kvaila Elvyra man buvo įdomesnė.
Ar yra nors kruopelytė panašumo tarp jūsų ir jūsų personažo?
Absoliučiai jokio. Gal dėl to man ir įdomu kurti tokią Elvyrą, materialistę iš „barakudų“ serijos.
O jeigu tokia Elvyra atsirastų jūsų aplinkoje, už ką labiausiai norėtųsi ją išbarti?
Jei tokia atsirastų, greičiausiai nuo jos atsiribočiau ir mūsų bendravimas baigtųsi tik „labas“ ir „sudie“. Neįdomu būtų su tokia bendrauti. Jei man žmogus nepatinka, visuomet stengiuosi laikytis atokiau nuo jo.
„Nekviesta meilė“ — populiarus serialas. O kuo jums svarbus darbas jame?
Nelabai galiu atsakyti nuoširdžiai, nes esu priklausoma nuo savo darbdavių. Nieko blogo pasakyti tikrai neturiu. Labai myliu tą komandą, su kuria bendradarbiauju dar nuo serialo „Gedimino 11“ laikų. Filmuodamasi labai smagiai leidžiu laiką.
Aktorius Regimantas Adomaitis iš kito tos pačios kompanijos kuriamo serialo tiesiai šviesiai sako: vaidina, nes jam trūksta pinigų...
Jis teisus. Mes juk nesame kažkokie idiotai, kad filmuodamiesi seriale imtume aiškinti, jog didelį meną kuriame. Bandai surasti kažkokių gerų dalykų ir supranti, kad tau smagu pabūti linksmų žmonių kompanijoje.
Ar pati žiūrite „Nekviestą meilę“?
Labai retai.
O jūsų dukrai Mortai įdomu, ką jos motinos kuriama Elvyra krečia?
Retkarčiais pasižiūri, bet nesėdi ištisai prie televizoriaus, nes ir be to turi ką veikti. Jai jau aštuoniolika.
Abi lengvai susišnekate?
Būna visko, bet apskritai mūsų santykiai yra normalūs ir draugiški. Ji išaugo šauni ir protinga.
Ji jums dar nepasakė, kad nori būti aktorė?
Nesakė ir nesakys. Tikiuosi.
Jei pasakytų, bandytumėte atkalbėti?
Gal ir nenorėčiau, kad ji eitų tuo pačiu keliu. Dabar jauniems aktoriams daug sunkiau nei mums. Jie baigia akademiją ir išsibarsto kas kur. O mūsų laikais kurso vadovas dažniausiai visą kursą atsivesdavo į teatrą ir visą laiką rūpinosi.
Kada teatre jums buvo sunkiausias laikas?
Viskas priklauso nuo žmogaus. Vienas tą pačią situaciją gali sutikti su pesimizmo gaida, kitas — išnaudoti ją kitiems dalykams. Aš labiau prie optimistų. Niekuomet nesikankinu ir nedepresuoju, kad kas nors blogai. Jau geriau pasiimti knygą, ieškotis medžiagos ir galvoti, ko dar nepadarei ir ką galėtum nuveikti.
„Dviračio šou“ jūs vaidinate jau ne pirmus metus. Galėtumėte pasidžiaugti dar kokiomis nors televizijos teikiamomis galimybėmis?
Tikriausiai, kad ne.
Pas surūgusius, bet dosnius darbdavius neitumėte?
Sunku pasakyti. Dabar, kai Lietuvą apėmusi visuotinio gąsdinimo manija, gal ir eičiau. Susiraukčiau, bet eičiau. Juk gyventi reikia.
Internetinėje enciklopedijoje apie jus rašoma: „Rimantė Valiukaitė — lietuvių aktorė, išgarsėjusi lietuviškajame seriale „Nekviesta meilė“. Sutinkate su tokiu apibūdinimu?
Labai sunku apie save kalbėti. Jei kažkas mane atrado šiame seriale, galbūt taip teisinga teigti. Kiti gal mane pastebėjo „Gedimino 11“ ar TV laidoje „Pagauk kampą“. Teatro publika galbūt mane atrado dar 1990-aisiais spektaklyje „Ten būti čia“.
Kokius spektaklius jūs pati rašytumėte pirmosiose eilutėse?
Pradėčiau nuo O.Koršunovo „Ten būti čia“, tris vaidmenis sukūriau G.Varno „Publikoje“, paminėčiau ir Mari Štoiber iš šio režisieriaus „Laikas ir kambarys“.Vienas iš paskutiniųjų — baronienės Kasteli – Glembaj iš „Elito (Ponai Glembajai)“, Gėšė Gotfryd spektaklyje „Juodoji našlė“. Džiaugiuosi šiais vaidmenimis, nes juos vaidindama kaskart jaučiu, jog padaryta dar ne viskas, yra galimybė augti ir tobulėti.
Ko šiandien jums dar trūksta iki visiškos laimės?
Labiausiai trūksta ramybės ir žinojimo dėl rytdienos, kad galėsiu išgyventi, išlaikyti namus, mokėti už dukros mokslus, grąžinti bankui paskolą už namo renovaciją.
Ar jums pažįstamas vienišumo jausmas?
Labai sunku jaustis vienišam, kai turi daug draugų. Vienatvės jausmą turbūt kiekvienas žmogus išgyvena, nepaisant to, ar gyvena vienas, ar šeimoje, ar sėdi dideliame kolektyve, ar linksminasi. Tai nieko blogo. Tas jausmas tik veda į priekį ir verčia užsiimti prasmingesne veikla.
Kokia didžiausia jūsų svajonė?
Didžiausia mano svajonė susijusi su darbu. Nuolat galvoju, kad smagiausia būtų save įprasminti darbe.
Kokį vaidmenį turėtumėte sukurti, kad likusią gyvenimo dalį nereikėtų graužtis dėl neatliktų darbų?
Gyvenimo prasmė priklauso ne vien nuo vaidmenų. Tai priklauso nuo visų gerų darbų, nuo to, kaip gyveni kasdien, kokią informaciją, teigiamą ar neigiamą, tu neši kitiems. Gali kurti nuostabius vaidmenis, o gyventi kaip parazitas.
Bet jūs ne tokia...
Aš ne tokia. Esu gera, stengiuosi niekam nekenkti ir kiek įmanoma daugiau padaryti gero.