„Piktųjų kartos“ kostiumų dailininkė J.Rimkutė: „E.Vėlyvio filmuose kostiumas – iššūkis“

Savaitgalį startavęs režisieriaus Emilio Vėlyvio trileris „Piktųjų karta“ akimirksniu įsitaisė lyderio pozicijoje. Kino teatrų žiūrovai giria filmą ir visų jį kūrusių departamentų darbą. Šio trilerio kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė sako, kad kino aikštelėje iššūkių buvo ypač daug.
Jolantos Rimkutės kostiumai „Piktųjų kartoje“
Jolantos Rimkutės kostiumai „Piktųjų kartoje“ / Saulė ir Donatas bei „Piktųjų kartos“ archyvo nuotr.

„Piktųjų kartos“ veikėjai gyvena saugiame burbule miestelyje, kuriame palankiai susiklostė karjera, buvo pasiektas vietos elito statusas. Tačiau tenka grįžti ir į istorinę trijų dešimtmečių praeitį. „Svarbu prisiminti, koks tais laikais buvo deficitas“, – sako J.Rimkutė.

Ruošdamasi tokiai filmo kelionei į praeitį, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ji pervertė daug senų „Jaunimo gretų“ žurnalų. „Paskui varčiau bičiulių šeimų nuotraukų albumus, kai ką perfotografuodavau. Dalis praeities drabužių nusėdo mūsų sodybose, kaimeliuose. Radau garintų džinsų, specifinių megztinių, šalikėlių. Kitus drabužius filmui ir nuomavomės, ir pirkome – tokių dalykų galima rasti dėvėtų rūbų parduotuvėse“, – pasakoja J.Rimkutė.

Saulė ir Donatas nuotr./Jolanta Rimkutė
Saulė ir Donatas nuotr./Jolanta Rimkutė

Pasak jos, didžiojo deficito laikais žmonės kūrybingai sprendė, ką vilkėti. „Tai buvo tie laikai, kai drabužių kas sezoną nekeisdavai. Kai kuriems personažams panaudojau dar senesnius rūbus, leisdama suprasti, kad žmogus tiesiog negali nusipirkti nieko naujo. Tokia buvo mano minčių eiga“, – sako kostiumų dailininkė.

Logika ji kliovėsi ir rengdama personažus, per kurių charakterius bei poelgius pasakojama apie gyvenimą provincijos mieste. „Kaip norėtų pasipuošti rajono moteris? Kur toks žmogus rengtųsi? Gal važiuotų į turgų? – svarsto Jolanta. – Kita kategorija – valdžios atstovai. Bandžiau įsivaizduoti, kur ponia merė pirktų drabužius. Ko gero, tai darytų didmiestyje, vietos turgų aplenktų.“

„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai
„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai

Miestelio merei, kurią vaidina aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, Jolanta parinko paltų ir kostiumėlių, laikydamasi klasikinių standartų. „Politikių įvaizdžiai nesikeičia. Tu jauti, kad jos spintoje yra penki panašūs kostiumėliai, trys panašios palaidinės. Stengėmės, kad tai būtų pakankamai nuobodus, klasikinis, elegantiškas variantas, dominuotų mėlynas koloritas“, – pasakoja J.Rimkutė.

Jos įsitikinimu, kino personažas yra kuriamas trijų žmonių – režisieriaus, aktoriaus ir kostiumų dailininko: „Visada jaučiuosi tarpinininku tarp aktoriaus ir režisieriaus. Ir vieną, ir kitą pusę išklausau. Su Ingeborga mes gana anksti suderinome kostiumus. Visi parinkti sprendimai jai tiko, pakeitimai buvo nežymūs.“

„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai
„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai

Jolanta atkreipia dėmesį, kad teatro ir kino dailininko darbas labai skiriasi. „Bene didžiausias košmaras, kai vienoje pamainoje filmuojamos kelios skirtingų dienų scenos. Turi įdėmiai sekti: kuri diena, kuris kostiumas, kokie aksesuarai, šypsosi ji. – Be to, kine kyla ne tik meninių, bet ir techninių iššūkių, o ypač Emilio filmuose. Ten vyksta daug veiksmo, todėl kostiumas yra iššūkis, privalai turėti kelis vienodus – ir aktoriui, ir dubleriui, ir tam atvejui, jeigu rūbas būtų išteptas ar peršlaptų. Galvoji apie audinio struktūrą, nes galbūt kažkam iš kaskadininkų teks degti. Kraujas, šaltis, lietus – filmuojant „Piktųjų kartą“ visa tai buvo. Aktoriai nuostabūs, kantrūs – viską išlaikė. Tačiau po viršutiniais drabužiais rengėme juos ir termo kostiumais, nes tiesiog fiziškai sudėtinga dirbti blogo oro sąlygomis. Mūsų komanda išties labai saugojo aktorius ir jų sveikatą.“

„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai
„Piktųjų kartos“ archyvo nuotr./Jolantos Rimkutės kurti kostiumai

„Piktųjų karta“ – ne pirmas projektas, kuriame J.Rimkutė dirbo su E.Vėlyviu. „Man patinka jo požiūris į komandą, jo pozityvumas ir linijinis bendravimas, kai nėra hierarchijos. Mes lengvai randame bendrą kalbą. Gal toks tandeminis ryšys užsimezgė, nes abu esame panašaus amžiaus ir baigę Vilniaus dailės akademiją? Be to, man patinka kūrybos žmonės, kurie yra šiek tiek chuliganai“, – sako kostiumų dailininkė.

Jai įsiminė režisieriaus žodžiai, kad kinas gimsta tris kartus: kai parašomas scenarijus, kai istorija nufilmuojama, ir kai ji sumontuojama. Šiuo metu „Piktųjų karta“ jau yra gimusi trečią kartą – detektyvinis trileris pasiekė kino sales ir jį gali pamatyti visa Lietuva.

„Tam tikri siužeto vingiai galėjo būti vykę ir realiame pasaulyje, ir personažai, kuriuos Emilis sukūrė – beveik tikiu, kad jie iš tiesų yra, tik klausimas, ar mes juos identifikuojame ir kiek jie tebeturi įtakos? Ko gero, kils labai įdomi diskusija, kai žmonės tai pamatys“, – kalba J.Rimkutė.

Filmą „Piktųjų karta“ kuria kompanijos „Kino Kultas“ prodiuseriai Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas. Scenarijaus autoriai – E.Vėlyvis ir Jonas Banys, operatorius Feliksas Abrukauskas, kino dailininkė – Polina Rudčik, kostiumų dailininkė J.Rimkutė, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų korekcija – Jonas Sunklodas, montažo režisieriai E.Vėlyvis ir Darius Šilėnas.

Filme vaidina aktorių žvaigždynas: Vytautas Kaniušonis, I.Dapkūnaitė, Ainis Storpirštis, Vaidotas Martinaitis, Mindaugas Papinigis, Toma Vaškevičiūtė, D.Šimukauskas, Saulius Siparis, Elvyra Žebertavičiūtė, Dalia Michelevičiūtė, Marius Repšys ir kiti. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Fotogalerijos:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis